LTLiteratūra ir religija – du neatsiejami dalykai. Jau pati Biblija – literatūros šedevras. Daugeliui ji tapo įkvėpimo šaltiniu – ne tik vienuoliams, kunigams, bet ir poetams, rašytojams, kompozitoriams, mokslininkams. XX amžiaus pabaiga ir XXI amžiaus pradžia taip pat ne išimtis. Donaldo Kajoko kūryba straipsnyje nagrinėjama remiantis Biblija. Interpretuojant šio autoriaus poezijos, eseistikos ar prozos ištrauką, straipsnyje remiamasi Šventuoju Raštu, ieškoma sąlyčio taškų su bibliniais personažais. D. Kajoko kūryboje pasitaikantys pagrindiniai bibliniai personažai yra Jėzus, Abraomas, Izaokas bei Judas Iskariotas. Plačiausiai aptariamas Judas. Įvaizdžiai pranoksta personažus. Bene daugiausia autoriaus kūryboje biblinių motyvų. D. Kajoko kūryboje pasitaikantys bibliniai personažai, įvaizdžiai ir motyvai pateikti netikėtai, kartais net paradoksaliai. Netikėtai nušviečiama Kristaus atsižadėjimo galimybė, kuria pasinaudoja nubudęs vienuolis. Jis atsižada, bet neišsižada Kristaus, todėl negali būti ir atsakomosios reakcijos iš Kristaus. Tačiau tvirtinti, kad D. Kajokas yra paradoksalus Biblijos atžvilgiu, negalima. Poetas yra gerai susipažinęs su visa Biblija, išmano ne tik Naująjį, bet ir Senąjį Testamentus. D. Kajoko kūryboje labai mažai pastebėta prieštaringumo ar paradoksalumo, nebent Judo Iskarioto atžvilgiu. Turbūt būtų galima D. Kajoką pavadinti krikščionišku ar ortodoksiniu rašytoju.
ENWriter Donaldas Kajokas uses many varying biblical characters, personages and motives in his works. He quite often exploits the topic of Jesus' betrayer, Judas. He is the main character in D. Kajokas creations. The writer also quite interestingly introduces and interprets other biblical characters, personages and motives. The opportunity of retraction of Christ appears in an unexpected light. A monk abdicates but not condemns Christ. That's why it can't be a feedback from the Christ. From the Christian viewpoint we can talk about D. Kajokas as an Orthodox writer.