Atsižadėti ≠ išsižadėti

LTStraipsnyje siekiama aptarti, kuo skiriasi sąvokos „atsižadėti“ ir „išsižadėti“, kokiame kontekste sąvoką „atsižadėti“ vartoja rašytojas D. Kajokas ir J. Eckhartas, kokiame kontekste sąvokos „išsižadėti“ ir „atsižadėti“ vartojamos Biblijoje ir kaip jos pristatomos Sinonimų bei Dabartinės lietuvių kalbos žodynuose. Teigiama, kad Senajame testamente daugiausia kalbama apie išsižadėjimą, o Naujajame Testamente aptinkamos abi sąvokos. Senajame Testamente kalbama, kaip Izraelis išsižada savo Dievo ir kaip Dievas išsižada savo tautos. Naujajame Testamente kalbama apie Kristaus išsižadėjimą. Apaštalų laiškuose minimas ir atsižadėjimas, ir išsižadėjimas. Autorius teigia, kad „atsižadėti“ ir „išsižadėti“ yra dvi skirtingos sąvokos ir jų nereikėtų tapatinti, kaip tai daroma Sinonimų žodyne. Konstatuojama, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „atsižadėjimas“ nėra traktuojama kaip išsižadėjimas, o išsižadėjimas jau traktuojamas kaip atsižadėjimas. Pažymima, kad pagal J. Eckhartą atsižadėjimą sudaro tam tikros savybės – tyrumas, paprastumas ir pastovumas, kurios ir daro žmogų panašų į Dievą. Atsižadėjęs žmogus taip panyra į amžinybę, kad tai, kas žemiška, jam tampa visiškai nebesvarbu. Aptarto D. Kajoko esė personažas vienuolis neišsižada, o tik atsižada Kristaus, tad ir Kristus negali jo išsižadėti. Vienuolis atsižada Kristaus ir iškeliauja į pasaulį. Autoriaus nuomone, taip vienuolis tampa nubudusiu vienuoliu, kuris, kaip sūnus palaidūnas, išbandydamas kitą kelią, neužkerta sau galimybės grįžti link Dievo.Reikšminiai žodžiai: Atsižadėti; Eckhartas; Išsižadėti, Kajokas; Kristus; Lietuvių poeto Donaldo Kajoko esė, atsižadėjimas, išsižadėjimas, Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas; Vienuolis; Christ; Eckhart; Essay by Lithuanian poet Donaldas Kajokas, The Old Testament, The New Testament; Forsake; Kajokas; Monk; Tergiversate.

ENThe article discusses the chapter "About the awakened monk" from D. Kajokas book "Idlenesses". It discusses the problem of repudiation. If God will help the monk, the monk will abdicate the most precious thing in his life. God helps him and in a presence of terrified brothers, the monk forsakes Jesus Christ and starts the journey to wide world. The article analyses the difference of two concepts: forsake and tergiversate. These concepts are analyzed in a biblical context. We can read about the consequences of the tergiversating of Christ in the Gospel of Matthew: "Whosoever therefore shall confess me before men, him will I confess also before my Father which is in heaven. But whosoever shall deny me before men, him will I also deny before my Father which is in heaven" (Mt 10, 32-33). The monk does not tergiversates Christ, but forsakes him. So, Christ cannot tergiversate the monk, although the monk forsook him in a presence of brothers. Forsaking is not equal to tergiverating. For those who forsake, the return to Christ is not yet closed, but for those who tergiversate, the return is closed. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Teologija / Theology
• Literatūrologija / Literary Studies