Kriminalistinės lingvistikos žinių ir metodų taikymas atliekant skirtingas teismo ekspertizes

LTStraipsnyje analizuojamos kriminalistinės lingvistikos žinių ir metodų taikymo atliekant skirtingas teismo ekspertizes galimybės. Žinoma, kad lingvistikos žinios sudaro kriminalistinės lingvistinės ekspertizės tyrimų pagrindą, kai tiriama dokumento teksto rašytinė kalba. Tačiau įvairūs tekstai gali būti ir kitų ekspertizių tyrimo objektas, pavyzdžiui, rašysenos, dokumentų, fonoskopinės. Šiuo atveju rašto kalbos požymių tyrimas, t. y. kriminalistinės lingvistikos žinių platesnis taikymas, gali patobulinti minėtųjų ekspertų tyrimų procesą. Rašto (rašytinės) kalbos požymių tyrimo įtraukimas į rašysenos ir dokumentų ekspertizių tyrimo procesą gali suteikti vertingos papildomos informacijos ne tik apie teksto autorių, bet ir apie tekstą parašiusį asmenį. Sakytinės kalbos požymių tyrimas fonoskopinės ekspertizės metu gali padėti identifikuoti arba charakterizuoti kalbantįjį, t. y. asmenį, kurio balsas ir kalba įrašyti fonogramoje, arba tam tikrais atvejais ir sakytinio teksto autorių, jeigu jis ir kalbantysis nėra vienas asmuo. Straipsnyje aptariamos lingvistikos žinių ir metodų taikymo galimybės ir perspektyvos Lietuvos mastu, taip pat apžvelgiama kitų šalių praktika taikant šias žinias atliekant skirtingų rūšių ekspertinius tyrimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekspertizė; Kriminalistika; Kriminalistinė lingvistika, teismo ekspertizės, baudžiamasis procesas; Criminal linguistics, forensic expertize, criminal procedure; Criminalistic; Forensic examination.

ENThe article analyses possibilities for application of knowledge and methods of forensic linguistics when performing various forensic examinations. It is a known fact that linguistic knowledge makes the basis of forensic linguistic examinations when the written language of a document is analysed. However, various texts may become objects of other examinations, for example, handwriting, document or phonoscopic examinations. In such cases, an examination of the language of a document, i.e. a wider application of the knowledge of forensic linguistics, may improve the process of the mentioned above examinations. Inclusion of examinations of a written document into the process of examinations of handwriting and documents may provide additional useful information about the author of the text as well as about the person the text was put down by. Examination of a spoken language during a phonoscopic examination may help identify or characterise the speaking person, i.e. the person, whose voice and speech are recorded on the phonograph, or in certain cases, it may help characterise the author of the text, if the latter and the person sounding the text are not the same person. The article discusses possibilities and prospects of application of the concerned linguistic knowledge and methods across Lithuania and reviews the practice of other countries in the application of these skills while performing examinations of various types.