Poetinės kalbos skyrybos naujovės
LTStraipsnyje nagrinėjamos poetinės kalbos skyrybos naujovės, atsirandančios daugiausia sistemos periferijoje, analizuojami skyrybos ženklų semantikos, funkcijų ir pozicijos pokyčiai, stilistinė jų vertė. Praktinė, vis kiek kintanti kalbos skyrybos visuma atspindi kodifikuotąją, tikslingai tvarkomą jos dalį (centrą) ir laisviau, situaciškai, individualiau kuriamą (labiau saviraidos veikiamą) jos periferinę atmainą. Čia, skyrybos sistemos periferijoje, apsčiau randasi naujovių: skyrybos ženklų semantikos, funkcijų, pagaliau pozicijų pokyčių, stilistinės, ypač autorinės, skyrybos savitumo žymių. Skyrybos ženklų semantikos ir funkcijų pokyčius, kitokius naujus reiškinius ypač skatina ar lemia meninių, rečiau publicistinių tekstų autorių siekimas kurti raiškią, įtaigią, paveikią loginę ir estetinę informaciją. Tam naudojamasi: 1) skyrybos sistemos teikiamomis semantinėmis ir stilistinėmis minties raiškumo, vaizdingumo ir pagaliau kūrimo išgalėmis; 2) sistemos priešybe – poetine laisve nerašyti skyrybos ženklų, vartoti tik kai kuriuos ženklus, pagaliau laisve nukrypti nuo skyrybos postulatų, normų; 3) skyrybos individualizavimo išgalėmis; 4) kontekstine, ypač kompozicine, skirtukų funkcija ir kitkuo. Poetinėje kalboje visaip aktyvinama, plėtojama, modifikuojama skyrybos ženklų semantika, keičiama paskirtis. Kartais pirmenybė teikiama nestruktūrinei sakinio ar frazės skyrybai, t. y. griežčiau (ar išvis) nesilaikoma sakinio dalių ar dėmenų gramatinių santykių saistomos skirtukų dėjimo sistemos.Reikšminiai žodžiai: Poezija; Sistema; Skirtukai; Skirtukų stilistinės išgalės; Skyryba; Skyrybos sistema; Stilistiniai efektai; Poetry; Punctuation; Punctuation marks; Punctuation system; Stylistic effects; Stylistic potentiality of punctuation marks; System.
ENPunctuation usage reflects not only its codified, orderly but also its more flexible and individually formed peripheral variety. Punctuation systems, the stylistic potentiality of its markers and their extension are especially stimulated by the efforts of the authors of public text who strive to create an expressive, effective, logical and aesthetic message. For this purpose they employ the following means: 1) potentialities of stylistic emphasis creation rendered by the punctuation system; 2) freedom not to utilise punctuation marks or use only some of them, which is contrary to the system; 3) means of individualization of punctuation; 4) contextual, especially compositional punctuation functions, and others. Urgent manifestations of the development of stylistic marking are also examined. The article foregrounds the systematicity of intricate usage of punctuation, its logic and artistic moderation. [From the publication]
