Elektroninės komercijos teisinis reguliavimas : nuo durstinio iki siuvinio

• Justitia. 2006, Nr. 3, p. 57-67
• Justitia. 2006, Nr. 4, p. 78-91, 120

LTNors apie elektroninę komerciją ir jos keliamus teisinius klausimus moksliniu požiūriu rašyta palyginti nemažai, iki šiol vientisos studijos, atskleidžiančios ir sistemiškai pateikiančios kompleksinę (t. y. peržengiant tradicines vienos teisės šakos ribas) šių klausimų analizę Lietuvos Respublikos teisės požiūriu, dažniausiai buvo užsakomos valstybės institucijų (pvz., Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės), rengiančių atitinkamus šios srities teisės aktus, iniciatyva, tačiau kitais atvejais autorių plunksnos retai kada nusipelnydavo. Taigi šiuo straipsniu siekiama užpildyti tą sisteminę spragą, kurią palieka tam tikrais klausimais išmėtytas su elektronine komercija susijusių reiškinių nagrinėjimas. Natūralu, kad šiuo straipsniu nėra siekiama pateikti naujo požiūrio į tam tikrą klausimų sritį ir taip pagilinti šioje srityje jau atliktus tyrimus. Straipsnio tikslas dvejopas: viena vertus, pasiūlyti galimą kompleksinio elektroninės komercijos keliamų klausimų nagrinėjimo struktūrą, „karkasą", pateikti galimos elektroninės komercijos, kaip savito teisės instituto, teisinės analizės sistemos gaires; kita vertus, juo siekiama apibendrinti esmines teisines ir administracines elektroninės komercijos plėtotės Lietuvoje kliūtis. Sis straipsnis toli gražu nėra išsamus visų galinčių kilti elektroninės komercijos problemų teisinis sąvadas ar komplektas, todėl „užribyje" lieka tokie svarbūs ir aktualūs klausimai: elektroniniai atsiskaitymai, elektroninė bankininkystė, elektroninės komercijos apmokestinimas ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elektroninis dokumentas; Elektroninis parašas; Elektroninė forma; Elektroninė komercija; Elektroninė prekyba; Elektroninės komercijos reguliavimas; E-Commerce; Electronic commerce; Electronic commerce regulatory framework; Electronic document; Electronic form; Electronic signature.

ENThis essay strives at a somehow far less ambitious task than providing an in-depth and solid analysis of selected e-commerce related legal issues. Besides summarizing the major administrative and legal barriers to the development of e-commerce in Lithuania, the author primarily makes an attempt to work out a certain framework which may be employed as guidelines for a comprehensive system of analysing the e-commerce law. The essay starts with the general characteristics of Lithuanian legal tradition and its interplay with the modern requirements posed by e-commerce related phenomena, and then goes on to outline the most central legal categories of "electronic form" and "electronic document". The issues related to electronic signature and electronic evidences are highlighted from a practical perspective. Then the author continues with a closer look at certain selected examples of the applicable Lithuanian legislation and legal and administrative practices. Specific examples of common document types are examined to assess the validity and recognition of their electronic counterparts, along with an analysis explaining the (lack of) prevalence of any allowable electronic document types. Further, certain specific administrative procedures and practices (accounting, tax reporting, and customs clearing) are analysed from the same perspective. Finally, the essay ends up with a general assessment of the e-commerce regulatory framework, examining the most recent changes to the law and forecasting the future development trends. [Text from author]