Subsidiarinės krikščioniškosios studijos, kaip savikultūrinimo motyvacijos valdymo potencialas
LTStraipsnyje siekiama atskleisti subsidiarinių krikščioniškųjų studijų, kaip savikultūrinimo motyvacijos valdymo potencialo, esmę. Pateikiamas subsidiarinių krikščioniškųjų studijų spektras ir aptariamos pagrindinės krikščioniškosios edukologijos funkcijos. Katalikų Bažnyčia sekuliarizavosi pozityviąja prasme, t. y. tapo reliatyviai atviresnė pasauliui. Pakito požiūris ir į krikščioniškąjį ugdymą, kuris kaip religijos edukologija buvo atskirtas nuo katechetikos ir praturtintas, t. y. subsidijuotas, kelių dalykų integracijos ryšiais. Straipsnyje teigiama, kad filosofinių klausimų diskursas stimuliuoja religinius svarstymus ir veda Dievop. Filosofija – tai metodas pažinti pasaulį ir šiuolaikinės epochos veidą. Modernioji fizika taip pat paryškina transcendentinius pėdsakus naujausių atradimų šešėlyje. Krikščioniškoji teologija religijos edukologijoje patiria dilemą, tačiau subsidiarinis požiūris ją daro aktualia ir suprantama. Kritinio mąstymo ugdymas iš esmės skatina puoselėti tikėjimą ir savikultūrintis. Kritinis mąstymas tobulina asmenybę, o to negali atlikti dogmos ir standartai. Holistinis ir katalikiškas požiūris turi bendras lingvistines ištakas ir kaip vienintelis principas yra rekomenduojamas žymiųjų teologų bei Švento Rašto egzegetų įvesti jį į krikščioniškąją filosofiją, teologiją ir edukologiją kaip į atviras sistemas. Bendrosios vidinės kultūros ugdymas iš esmės remiasi holistiniu principu.Reikšminiai žodžiai: Edukologija; Filosofija; Fizika; Holistinis požiūris; Krikščionybė; Kritinis mastymas; Teologija; Vidinė kultūra; Christianity; Critical thinking; Education; Educology; Holistic atitude; Inculture; Philosophy; Phisics; Physics; Teology; Theology.
ENThe paper aims to reveal the essence of subsidiary Christian studies as the potential of the control of motivation of self-culturisation. The paper gives a range of subsidiary Christian studies and discusses the main functions of Christian education. The Catholic Church secularised in the positive sense, i.e. it became relatively more open to the world. The attitude towards Christian education also changed. As religious education it was separated from catechetic and enriched, i.e. subsidised, with the relationship of integration of several subjects. The paper claims that the discourse of philosophical issues stimulates religious considerations and leads in the direction of God. Philosophy is a method to know the world and the face of the modern epoch. Modern physics also highlights transcendent traces in the shadow of the latest discoveries. Christian theology faces a dilemma in religious education; however, a subsidiary approach makes it relevant and comprehensible. The education of critical thinking basically promotes to foster faith and self-culturalise. Critical thinking improves personality, which cannot be done by dogmas and standards. A holistic and Catholic approach has common linguistic origins and is recommended by prominent theologians and exegetists of the Bible to be introduced as the only principle into Christian philosophy, theology and education as into open systems. The development of general inner culture basically refers to the holistic principle.
