LTRecenzija aptaria Donatos Mitaitės knygą „Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai“. Teigiama, kad tai kruopščiai parašytas darbas, operuojantis gausia faktine medžiaga. Pažymima, kad D. Mitaitė nerašo labai plačios ir detalios rašytojo gyvenimo istorijos: atskiriems etapams - vaikystei, studentavimo metams ar emigracijai - skiriama vidutiniškai po dešimt puslapių. Tačiau įvaldžiusi taupų ir lakonišką stilių, autorė keliais sakiniais sugeba pasakyti svarbiausius dalykus. D. Mitaitės studijoje išskiriami ne tik T. Venclovos gyvenimo tarpsniai, bet ir svarbiausi jo asmenybės bruožai. Atkreipiamas dėmesys, kad autorė taikliai išryškina T. Venclovos kaip „nacionalinio psichoterapeuto" vaidmenį kritikuojant aroganciją ir įtarumą kitų tautų, pirmiausia žydų, rusų ir lenkų, atžvilgiu, gydant tautinio nevisavertiškumo ir ksenofobijos kompleksus. Bet recenzentui atrodo, kad retsykiais ji tik perteikia T. Venclovos mintis, jų nesuproblemindama. Pažymima, kad iš knygos matyti, jog D.Mitaitė ir T.Venclova ne vienerius metus aktyviai susirašinėjo; visoje studijoje remiamasi Venclovos laiškais autorei ir jo nepublikuota autobiografija. Recenzentas pažymi, kad jo požiūriu, knygoje reikėjo paaiškinti T.Venclovos pasirinkimo bendradarbiauti su rusų disidentais pagrįstumą. Recenzentas krikiškai vertina paviršutinišką T. Venclovos literatūrinės kūrybos, ypač literatūrinio koteksto nustatymo,ir literatūros kritikos darbų pateiktą analizę. Tačiau daroma išvada, kad nepaisant minėtų trūkumų, D.Mitaitės darbas vertintinas teigiamai.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Biografija; Gyvenimas; Gyvenimo istorija; Kritika; Kultūrinis kontekstas; Kultūrų paralelės; Kūrybos visuma; Poezija; Tomas Venclova; Venclova; Biography; Criticism; Cultural context; Life; Life history; Parallel cultures; Person; Poetry; The whole of creation; Tomas Venclova.
ENThe review discusses Donata Mitaitė’s book “Tomas Venclova: signs of biography and work”. The author claims that it is a thoroughly written work using vast actual material. D. Mitaitė does not come up with an extremely extensive and detailed history of the writer’s life: about ten pages on average are dedicated to separate stages of his life – childhood, the years of studies and emigration. However, having mastered the modest and laconic style, the author manages to present the key things in a few sentences. D. Mitaitė’s studies present not only stages in T. Venclova’s life, but also key characteristics of his personality. Attention is drawn to the fact that the author perfectly defines T. Venclova’s role as a “national psychotherapist” when criticising the arrogance and jealousy in respect of other nations, especially, the Jews, Russians and Poles, thus eliminating the complex of inadequacy and xenophobia. However, the reviewer believes that sometimes she merely conveys T. Venclova’s thoughts. The author notes that D. Mitaitė and T. Venclova led active correspondence for several years. The whole of the study is based on T. Venclova’s letters to the author and his unpublished autobiography. The reviewer notes that, in his opinion, the book should provide the justification of T. Venclova’s decision to cooperate with Russian dissidents. The reviewer critically evaluates the superficial analysis of T. Venclova’s literature works. However, he concludes that despite the above drawbacks, D. Mitaitė’s work should be evaluated favourably.