Polityka Polski i Litwy wobec mass mediów mniejszości polskiej po 1989 r

LTStraipsnyje analizuojama Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių politika lenkų tautinės mažumos masinės informacijos priemonių atžvilgiu po 1989 m., aptariamos šioje srityje kilusios problemos. Lenkijos valstybinė valdžia po 1989 m. ėmė formuoti naujus teisinius santykius su Lietuva, kurie turėjo garantuoti lenkų mažumos teises, taip pat ir masinės informacijos priemonių srityje. Pasirašytos sutartys buvo bendro pobūdžio, fiksavo teisę tokias priemones kurti ir viešųjų masinės informacijos priemonių prieinamumą, pabrėžė jų vaidmenį artinant tautas ir skatinant jų bendradarbiavimą, tačiau apie konkrečias Lietuvos lenkų masinės informacijos priemones sutartyse nebuvo kalbama. Lietuvos įstatymai, tiesiogiai susiję su tautinėmis mažumomis ir masinės komunikacijos priemonėmis, užtikrino teisę visoms lenkų mažumos organizacijoms bei asmenims leisti spaudą ir skleisti informaciją gimtąja kalba per privačias masinės informacijos priemones, o taip pat užtikrino valstybinių informacijos priemonių prieinamumą. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos šios teisės buvo realizuojamos nevienodai, priklausė nuo padėties šalies viduje, politinių prioritetų, valdžios organų santykių su lenkų bendruomene, visuomenės opinijos ir pasirašytų dvišalių bei tarptautinių sutarčių.

ENThe article analyses the policies of the Polish and Lithuanian government in respect of the mass media of the Polish ethnic minority after 1989 and discusses the problems that have arisen in this area. After 1989, the Polish state authority started to form new legal relationships with Lithuania, which had to guarantee the rights of the Polish minority, including those in the field of mass media. The agreements signed were of general character, they entrenched the right to establish such media and accessibility of public mass media, emphasised their role in rapprochement of the nations and promotion of their cooperation; however, any specific mass media of Lithuania’s Polish were not spoken about in the agreements. Lithuanian laws directly related to ethnic minorities and mass communication media guaranteed the right for all organisations and individuals of the Polish minority to release the press and disseminate information in their native language through private mass media, and also ensured the availability of state-run information media. From the eightieths of the twentieth century, these rights have been realised differently and depended on the situation inside the country, political priorities, relations of the governmental bodies with the Polish community, public opinion and signed bilateral and international agreements.