LTStraipsnyje yra analizuojamas lenkų, gyvenančių Latvijos ir Estijos valstybėse, nacionalinio sąmoningumo atgimimas. Jis buvo išsamiai pristatomas ir aptariamas Vilniuje, lenkų kalba leidžiamų periodinių leidinių puslapiuose, 1985–1990 metų laikotarpiu. Kai 1985 metais Sovietų Sąjungoje prasidėjo ,,Perestroikos“ laikotarpis, labai suaktyvėjo demokratizacijos proceso apraiškos visuomenėje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie demokratizacijos procesai apėmė ne tik latvius ir estus. Jie nebuvo svetimi ir aktyviai pasireiškė lenkų tautybę turinčių žmonių tarpe, gyvenusių Latvijoje ir Estijoje. Pastebima, kad iki 1991 metų Latvijoje ir 1994 metais Estijoje nebuvo periodinių leidinių, skirtų atspindėti lenkų gyvenimą šiose valstybėse. Iki minėto laikotarpio lenkų mažumų gyvenimą Latvijoje ir Estijoje nušviesdavo lietuviški periodiniai leidiniai. Jie buvo leidžiami lenkų kalba Vilniuje. Iš jų galima paminėti: ,,Raudonoji Vėliava“, ,,Vilniaus kurjeris“. Taip pat verta paminėti ir naujus leidinius: ,,Mūsų laikraštis“, ,,Prie Vilijos“ ir ,,Vilniaus žurnalas“. Šiuose leidiniuose buvo aprašomas lenkų bendruomenių gyvenimas minėtose valstybėse. Be visuomeninio lenkų bendruomenių gyvenimo periodiniuose leidiniuose buvo aprašomas tam tikru aspektu ir bendrapolitinis žmonių gyvenimas Latvijos ir Estijos valstybėse. Publikacijose buvo aptariamas nepriklausomybės atgavimo procesas, šio proceso eiga Latvijoje ir Estijoje. Kai susikūrė Lenkų Sąjunga, informacijos sklaida buvo realizuojama leidybinių organizacijų, kurias kuravo visuomeninės organizacijos.
ENThe paper analyses the revival of national consciousness of Poles living in Latvia and Estonia. It was extensively presented and discussed in Vilnius, in periodicals published in Polish in 1985–1990. When the perestroika period started in 1985 in the Soviet Union, the manifestations of democratisation processes intensified in society. It is very important to note that these processes involved not only Latvians and Estonians. They were not alien and actively manifested among Polish people living in Latvia and Estonia. Before 1991 in Latvia and in 1994 in Estonia there were no periodicals reflecting the life of Poles in these states. Before the above mentioned period the life of Polish minorities in Latvia and Estonia was reflected in Lithuanian periodicals. They were published in Polish in Vilnius. They were “Raudonoji Vėliava” [The Red Flag], “Vilniaus kurjeris” [Vilnius Courier], and new publications such as “Mūsų laikraštis” [Our Newspaper], “Prie Vilijos” [At the River Vilija] and “Vilniaus žurnalas” [Vilnius Journal]. These publications described the life of Polish communities in the above mentioned states. Besides the public life of Polish communities, the periodicals described the general political life of people in Latvia and Estonia. The publications discussed the process of restoration of independence and the course of this process in Latvia and Estonia. After the Polish Union was established, information dissemination was conducted by publishing organisations that were coordinated by NGOs.