Ekokritikos pelkynai: atgal į gamtą?

LTStraipsnyje, remiantis J. Meekeriu, aptariamos ekokritikos teikiamos literatūros skaitymo perspektyvos. Svarbiausi ekokritikos akcentai yra žmonių santykis su kitomis gyvybės formomis; gamtos pasaulio tarpusavio ryšiai, dažniausiai vadinami universalia ekologijos sąvoka; žmogaus įtaka gamtai ir gamtos transformacijos; subjektyvios, emocinės ir estetinės reakcijos į gamtą. Ekokritikai gręžiasi į literatūrą ją suvokdami kaip tarpininką tarp ekosistemos narių – žmonių ir aplinkos. Literatūra neatsiejama nuo emocinio ir vertybinio aspektų. Taigi žmogaus ir gamtos santykių studijos neįmanomos be psichologijos „intertekstų“. Straipsnyje ekokritikos kontekste analizuojama Albino Baranausko – gamtos adoratoriaus – apysaka „Durpkasių dienos Stirnabalėje“, atverianti ekokritikai svarbius aspektus – literatūros funkcijos ekosistemos atžvilgiu traktuotę, „virtualios smegenų projekcijos“ koncepciją ir žmogaus emocinio atsako variantus, suponuotus konkrečios aplinkos. Baranausko tekste originaliai kuriamas klusnaus homo sapiens, kaip vienos iš rūšių, įvaizdis: pelkės diktuojamas kitoniškumas keičia minčių srautus, rikiuoja menamus planus, apverčia vertinimus. Apysakoje regimas kvietimas nebyliam dialogui, kurio intonacijas parenka pelkė, gyvybinga ekosistema, toleruojanti homo sapiens intervencijas, bet koreguojanti jo virtualųjį „aš“. Autorės teigimu, darbuojantis ekokritikos siūlomais literatūros skaitymo įrankiais kyla banalybės ar spekuliacijos pavojus, bet ekologijos universalumas ir sąlygiškas literatūrologijos ribotumas teikia impulsų dar vieno „intermokslo“ prielaidoms.Reikšminiai žodžiai: Albinas Baranauskas; Albinas Baranauskas, ekosistema; Aplinka; Ekokritika; Ekologija; Gamta; Proza; Žmogus ir gamtinė aplinka; Albinas Baranauskas; Albinas Baranauskas, ecosystem; Ecocriticism; Ecocritism; Ecology; Environment; Fiction; Human and natural environment; Nature.

ENThe aim of this paper is to present the main issues of Ecocriticism which is treated as one of the most perspective methods of literary research in the field of interdisciplinary studies. Joseph Meeker and his book "The Comedy of Survival: Studies in Literary Ecology" started discussions about literary studines in relation with nature and ecology. Literature is a specific phenomenon that distinguishes homo sapiens from other species of life, therefore one of the aims of Ecocriticism is to make clear what is the main purpose of literature having in mind all the mankind and its abilities to survive. Another aspect of Ecocriticism mentioned in the paper is the concept of "virtual brain projection", according to which our ego should be treated as a function of the environment. One more important thing discussed here is emotional reactions of individuals, reflected in literary works. All these aspects are being analyzed in the context of the story "Durpkasių dienos Stirnabalėje" (The Days of Peat-diggers in Stirnabalė) by Lithuanian emigrant author Albinas Baranauskas. This text serves as really good illustration of the aspects mentioned above. The conclusion is very simple: a human being should be treated as a particular creature, ready to surrender and to acknowledge the authority of nature. Otherwise he is doomed to the situation we experience in our postmodern world. [From the publication]