Greimas ir urbanistinė semiotika

LTStraipsnyje, remiantis Greimo studija „Topologinės semiotikos linkui“ aptariami urbanistinės semiotikos pagrindai. Pasak Greimo, miesto prasminis efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultūrinio signifikato koreliacijos. Giliąją miesto struktūrą sudaro ideologinis modelis, iš kurio galima išvesti daugybę urbanistinių formų. Semiotinės analizės tikslas – nustatyti atitikmenį tarp giliojo turinio ir erdvinės raiškos artikuliacijų. Atmesdamas tradicinį požiūrį į miestą kaip į daiktą, Greimas siūlo „skaityti“ miestą kaip tekstą, susidedantį iš žmonių ir daiktų, jų santykių ir sąveikų. Tokio teksto gramatiniai subjektai (veiksniai) būtų miestiečiai, o gramatiniai objektai (papildiniai) – daiktai, su kuriais jie susiduria. Miestas kaip pranešimas įrašomas į elementarią komunikacijos struktūrą, kurią sudaro kolektyvinis miesto adresantas (kūrėjas) ir adresatas-skaitytojas, šį pranešimą šifruojantis. Greimo aplinkoje ištikimiausias architektūrinei semiotikai liko Manaras Hammadas. Hammadas, kaip ir Greimas, pripažįsta kultūrinio signifikato viršenybę. Erdvės sakymas ir pasakymas aprašomi naratyvinės gramatikos terminais. Aktantų erdvinė dislokacija, suteikdama jiems galėjimo, mokėjimo ar privalėjimo veikti modalumus, apibrėžia jų hierarchinius santykius. Erdvės transformacija sudaro prielaidą subjektų konjunkcijai su geidžiamais vertės objektais ir disjunkcijai su negeidžiamais. Įvairiais aspektais miesto erdvę tyrinėja italų semiotikai. Turine išleistame rinkinyje „Miestas kaip tekstas“ pirmąsyk originalo kalba paskelbta ir Greimo „Gedimino sapno“ analizė.Reikšminiai žodžiai: A. J. Greimas; Algirdas Julius Greimas; Architektūra; Erdvė; Lingvistika; Miestas; Semantika; Semiotika; A. J. Greimas; Algirdas Julien Greimas; Architecture; Linguistics; Place; Semantics; Semiotics; Space.

ENBased on Greimas’ study “Topologinės semiotikos linkui”, the article discusses fundamentals of urban semiotics. According to Greimas, the notional effect of city depends on the correlation between the special significant and the cultural significatum. The deep structure of a city is comprised of an ideological model, from which a number of urban forms can be derived. The aim of the semiotic analysis is to identify the equivalent among the articulations of the deep content and special expression. By rejecting the traditional attitude towards city as an object, Greimas offers “to read” the city as a text comprising people and objects, their relations and interactions. Grammatical subjects of such a text (factors) are city residents, and grammatical objects (complements) – objects the subjects confront. The city as a message is included into the elementary structure of communication, which is comprised of a collective city addresser (creator) and an addressee (the reader). Manar Hammad remained the most loyal to architectural semiotics among other scientists surrounding Greimas. Like Greimas, Hammad acknowledges the prominence of the cultural significatum. The expression of space is defined with terms of narrative grammar. The special dislocation of acts providing them with modalities of ability, knowledge or obligation defines their hierarchical relations. The special transformation preconditions the conjunction of subjects with desired valuable objects and the disjunction with those undesired. Italian semiotics research the space of a city from various aspects. The compilation “City as Text” published in Milan was the first publication presenting the original version of Greimas’ analysis of “Gediminas sapnas” [Gediminas’ Dream].