Lietuvos architektūros ikonografija XIX a. II pusėje-XX a. I pusėje: dailės dokumentiškumo aspektas : disertacija

LTArchitektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma analogų ir naudotų šaltinių. Įdomių atradimų pateikė ikonografinių vaizdų ir analogiškų fotografijų lyginimas. Jei XIX a. II p. fotografai stengėsi stilistiškai ir tematiškai atitikti dailei keliamus reikalavimus, tai XX a. I p. dailininkų kurti architektūros vaizdai įgavo fotografijoms būdingų kompozicinių ir raiškos bruožų.

ENArchitecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues and used information sources are seeking also in both cases. The research and cases analyses confirm the opinion that townscapes and architecture views can be often use like reliable historic source. Documentary is characteristic to vies created in the second part of the XIXth century and to some creators of the first part of the XXth century.