Tarpusavio skolinimo platformų finansinio efektyvumo vertinimas

LTTarpusavio skolinimas yra sparčiai populiarėjantis skolinimosi ir investavimo būdas, kuris jau tampa rimtu konkurentu įprastiems skolinimo rinkos dalyviams ar ilgai veikiantiems tradiciniams investavimo būdams. Tarpusavio skolinimo populiarėjimą lemia finansinių technologijų plėtra, interneto prieinamumo didėjimas, platformų naudojimo paprastumas. Nors investuotojams šios platformos žada aukštą investicinę grąžą, investicijų diversifikavimo galimybes, o paskolos gavėjus vilioja palyginti mažomis paskolų kainomis, sunku įvertinti šių platformų finansinį efektyvumą, o mokslinėje literatūroje dėmesio tam skiriama mažai. Darbo metu aptariama tarpusavio skolinimo samprata, greitą populiarumo augimą lėmę veiksniai, vertinamas tarpusavio skolinimo platformų finansinis efektyvumas iš investuotojo, paskolos gavėjo ir platformos operatoriaus pozicijų. Efektyvumas vertinamas remiantis Lietuvoje veikiančių tarpusavio skolinimo platformų finansinių rodiklių analizės būdu, lyginami skirtingų platformų siūlomi produktai, nagrinėjant jų kainodaras taikomas paskolos gavėjams ir investuotojams, platformų pasirinktas pajamų gavimo modelis. Taikant COPRAS metodą atliekamas Lietuvoje veikiančių tarpusavio skolinimo platformų rangavimas, naudojant jų finansinius rodiklius. Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas tarpusavio skolinimo platformų sampratai, atsiradimo priežastims ir plėtrai globalioje finansų rinkoje. Galiausiai bandoma atskleisti investuotojų, paskolos gavėjų ir tarpusavio skolinimo operatorių rodiklius, kuriuos naudojant galima vertinti tarpusavio skolinimo platformų finansinį efektyvumą. Reikšminiai žodžiai: tarpusavio skolinimas, finansinis efektyvumas, tarpusavio skolinimo platformos, investavimas, vartojimo kreditas, finansinio efektyvumo vertinimas, finansinės technologijos.

ENPeer-to-peer lending is a rapidly growing way of borrowing and investing, which is already becoming a seriuos competitor to emerging lending market participants or companies which have a long history of traditional investment methods. The popularity of peer-to-peer lending is determinated by the development of financial technologies, the increse in the availability of the internet, and the ease of use the platforms. Although these platforms promise a high return on investment, investments diversification opportunities, and borrowers are attracted by relativily low loan prices, it is difficult to assess the financial efficiency of these platforms and to little attention is paid in the scientific literature. In this article are discussed the concept of peer-to peer lending, the factors that have led rapid growth in popularity, and evaluates the financial efficiency of peer-to-peer lending platforms from perspective of the investors, borrowers and platform operators. Efficienty is assessed on the basis of the analysis of finacial indicators of mutual lending platforms in Lithuania, comparing the products offered by different platforms. Much attention are paid for the concept, causes and development of peer-to-peer lending platforms in global financial market. Finally, attempts are made to disclose indicators of investors, borrowers and peer-to-peer lending platforms that can be used to assess the financial performance on peer-to-peer lending platforms. Keywords: peer-to-peer lending, financial efficienty, peer-to-peer lending platforms, investment, consumer credit, financial efficienty assessment, financial technologies.

• Economic inequality: measurement and the analysis. Economics and rural development. 2008, Vol. 4, no. 1, p. 7-14.
• Gini koeficiento naudojimas, vertinant ekonominę nelygybę. Vagos. 2007, nr. 76 (29), p. 45-51.
• Kai kurie vartojimo išlaidų statistinės analizės aspektai. Lietuvos statistikos darbai. 2004, 41, p. 14-26.
• Kaimo namų ūkių pajamų nelygybės statistinio vertinimo tobulinimas. Vagos. 2006, nr. 73 (26), p. 35-44.
• Lietuvos gyventojų ekonominė nelygybė ir jos įvertinimo tobulinimas. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2008, Nr. 1 (12), p. 49-56.
• Namų ūkių vartojimo ekonomikos augimo ir nuosmukio sąlygomis statistinis tyrimas. Lietuvos statistikos darbai. 2010, 49, p. 20-25.
• Pajamos – turtas: nelygybės identifikavimo aspektai. Šalies turtas ekonominėje politikoje - turto ekonomikos ir vadybos aspektai, 2016: konferencijos, vykusios Vilniuje 2016 m. gegužės 6 d., mokslo darbai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 93-101.
• Vartojimo išlaidų nelygybės statistinio vertinimo metodologiniai aspektai. Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos. 2006, Nr. 1, p. 34-40.