Lietuvos parlamentarai 1990-2004 metais
LTStraipsnyje aptariamas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos − Atkuriamojo Seimo vaidmuo lietuvių tautos neprievartlinio išsivadavimo iš sovietinės okupacijos procese, suformuluojant juridinio ir politinio okupacijos padarinių įveikimo strategiją ir užtikrinant nuoseklų jos laikymąsi. Trumpai apibūdinama 1990-1992 m. Atkuriamojo Seimo ir 1992-2004 m. trijų kadencijų Seimo struktūra, jo vadovybė, įvairių jo institucijų raida demokratinių valstybių patirties kontekste. Straipsnyje siekiama nustatyti, kuo šiuolaikinis Seimas skiriasi nuo to paties pavadinimo institucijos tarpukario Lietuvoje; atskirai sugretinami Steigiamasis (1920–1922 m.) bei Atkuriamasis (1990–1992 m.) Seimai. Taip pat aptariama, kuo Lietuvos Respublikos Seimas skiriasi nuo LTSR Aukščiausiosios Tarybos – sovietinio „pseudoparlamento“, aptariama TSRS liaudies deputatų (1989m. gegužė –1990m. kovas) statuso ir priskyrimo valstybingumo atkūrimo institucijai problema. Straipsnyje aptariami parlamentaro statusą reglamentuojantys dokumentai, pagal prieinamus spaudos elektroninius informacijos šaltinius sudarytas parlamentarų sąrašas, pateikiami kai kurie statistiniai duomenys. Nemažai vietos skiriama parlamentarų vardyno biogramų pateikimo klausimams. Galiausiai apibūdinama parlamentarų vardyno reikšmė parlamentarizmo, atskirų Seimų kolektyviniams portretams bei pavienių parlamentarų biografijoms nušviesti, atsižvelgiant į moderniojo parlamentarizmo Lietuvoje istoriją.
ENThe paper discusses the role of the Supreme Council of the Republic of Lithuania – Reconstituent Seimas in the process of nonviolent liberation of the Lithuanian nation from the Soviet occupation, by formulating the strategy of overcoming the consequences of legal and political occupation and ensuring its consistent adherence. The paper briefly describes the structure of the 1990–1992 Reconstituent Seimas and the 1992–2004 three-term Seimas, its leadership, and the development of its various institutions in the context of experience of democratic states. The paper aims to determine in what the contemporary Seimas differs from the equivalent institution of interwar Lithuania; the Constituent Assembly (1920–1922) and the Reconstituent Seimas (1990–1992) are compared. The paper also discusses the difference of the Seimas of the Republic of Lithuania from the Supreme Council of the Soviet Socialist Republic of Lithuania – the Soviet “pseudo-Parliament”, and the problem of the status of the USSR people’s deputies (May 1989 – March 1990) and attributing them to the institution of re-establishment of statehood. The paper discusses the documents that regulate a parliamentarian’s status, the list of parliamentarians compiled according to available electronic press information sources, and presents certain statistical data. Great attention is also paid to the issues of presentation of the biographies of the onomastics of parliamentarians. The paper finally describes the significance of parliamentarians’ onomastics for revealing the collective portraits of parliamentarianism and individual Seimas as well as individual parliamentarian biographies, with regard to the history of modern parliamentarianism in Lithuania.
