Regioninio identiteto atšvaitai Ernsto Wicherto kūryboje

LTStraipsnyje nagrinėjama Ernsto Wicherto novelių rinktinė „Lietuviškos istorijos“. Straipsnio pradžioje pateikiama E.Wicherto biografija. Parodoma, kad E.Wicherto „Lietuviškų istorijų“ pasakojimai atskleidžia Mažosios Lietuvos kultūrinę atmosferą. Teigiama, kad kalbant apie Mažosios Lietuvos gyventoją, pirmiausia susiduriama su kolektyvine, bendruomenine sąmone, jos „žemumomis", esančiomis itin arti pagoniškojo mentaliteto. Pažymima, kad autoriaus požiūris į lietuvišką aplinką formuojamas vokiškos kultūros konteksto, kartu ir pozicijos valdžios atstovo (teisėjas), kuris visuomet stoja įstatymo ir administracinio aparato pusėn. Šitaip randasi įdomus dialogas su kita kultūra. Per dviejų kultūrų - vokiečių ir lietuvių - santykius atsiskleidžia individo nacionalinio charakterio identitetas. Tautiniu aspektu novelėse išskirtini lietuviai ir vokiečiai; jų tarpusavio bendravimas atskleidžia santykius su materialiąja ir dvasine kultūra, etinius principus, kurie remiasi krikščioniškąja pasaulėžiūra. Konstatuojama, kad E. Wichertą pirmiausia domino lietuvio nacionalinis charakteris, kurį jis tapė labai detaliai - nuo antropologinio aprašymo, būdo ypatumų, papročių (vestuvės, laidotuvės, sutiktuvės) iki etnografinių detalių (rūbai, išsamūs būsto bei buities aprašymai). Daroma išvada, kad įdėmus rašytojo žvilgsnis į žmogų, jo kasdieninį gyvenimą leido parodyti objektyvią tuometinę tikrovę, socialinį lietuvio ir vokiečio statusą XIX a. antrojoje pusėje, kai ryškėjo modernėjančios civilizacijos ženklai.

ENThe article analyses Ernst Wichert’s compilation of novels “Lithuanian stories”. The article starts with Ernst Wichert’s biography. The author indicates that narratives of Ernst Wichert’s “Lithuanian stories” reveal the cultural atmosphere of Lithuania Minor. When speaking about inhabitants of Lithuania Minor, the collective and common conscious with its mentality approaching the pagan mentality first comes to mind. The article notes that the author’s attitude towards the Lithuanian environment is formed by the German cultural context and at the same time by his position as a representative of the authorities (a judge), who always supports the laws and the administrative apparatus. This is how an interesting dialect with another culture emerges. The individual’s national character identity reveals through German–Lithuanian relations. With regard to the national aspect, the narrative distinguishes Lithuanians and Germans; their mutual communication reveals their relations with the material and spiritual culture, ethnic principles based on the Christian beliefs. The author of the article states that Ernst Wichert was primarily interested in the national character of Lithuanians, which he depicted in every detail –from the anthropologic description, habits (weddings, funerals, meetings) to ethnographic details (apparel, detailed descriptions of dwellings and household activities). The author concludes that the writer’s attitude towards man and his everyday life allowed demonstrating the then reality, the social status of Lithuanians and Germans in the second half of the 19th century, when signs of modern civilisation were emerging.