LTPastaruoju metu strateginiuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011; Geros mokyklos koncepcija, 2015; Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, 2022; Valstybės pažangos strategija ,,Lietuva 2050“, 2024; Tūkstantmečio mokyklų programa, 2024) bei mokslininkų (Slee, 2018; Burgstahler, 2020; Taylor, Neild, Fitzpatrick, 2023; Gaučaitė, Kazlauskienė, Vilutienė, 2023) darbuose kokybiškas švietimas siejamas su įtraukiuoju ugdymu. Viena iš įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo strategijų, grįstų socialinio konstruktyvizmo idėjomis, yra universalus dizainas ugdymuisi. Šios strategijos tikslas – sukurti holistinio ugdymo(si) aplinką, kurioje kiekvienas vaikas galėtų jaustis lygiaverčiu bendruomenės nariu, žaisti, rinktis alternatyvius tyrinėjimo, dalyvavimo ugdymo(si) procese būdus ir patirti ugdymo(si) sėkmę. K. Taylor ir kt. (2023), I. Kaffemanienė, L. Giedraitienė, M. Jurevičienė ir kt. (2023) pažymi pagrindinius universalaus dizaino ugdymo(si) principus, nurodančius, kokias ugdymo strategijas turėtų taikyti pedagogai, siekdami įgalinti vaikus tapti aktyviais ugdymo(si) proceso dalyviais. Mokslinėje literatūroje (Ostinelli, Crescentini, 2021; Balevičienė, Dubonikas, 2022; Kaffemanienė ir kt., 2023; Žilinskaitė, Lapėnienė, 2024 ir kt.) aktualizuojama pedagogų kompetencijų tobulinimo svarba. Tačiau tema apie priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybes, įgyvendinant universalaus dizaino ugdymui(si) strategiją, tyrinėta dar nepakankamai. Tai suponuoja probleminį klausimą, kokios yra priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybės, įgyvendinant universalaus dizaino ugdymui(si) strategiją? Tyrimo objektu pasirinktos vadovų priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybių patirtys, įgyvendinant universalaus dizaino ugdymui(si) strategiją.Tyrimo tikslas – atskleisti vadovų priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybių patirtis, įgyvendinant universalaus dizaino ugdymui(si) strategiją. Taikyti teoriniai (mokslinės literatūros ir dokumentų analizė) ir empiriniai (pusiau struktūruotas interviu, kokybinė turinio (content) analizė) tyrimo metodai. Siekiant atskleisti vadovų priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybių patirtis, įgyvendinant universalaus dizaino ugdymuisi strategiją, pasirinktas kokybinis tyrimas, kurį atliekant rinkta, analizuota, sisteminta mokslinė literatūra ir dokumentuose pateikta informacija, atliktų mokslinių tyrimų duomenys bei rezultatai; pasirinkta tyrimo strategija, kurtas tyrimo dizainas; sudarytas tyrimo instrumentas; atliktas pusiau struktūruotas interviu; analizuoti, apibendrinti duomenys, išskirti tyrimo radiniai, parengta tyrimo ataskaita. Tyrimo radiniai išryškino vadovų barjerų priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų tobulinimo procese patirtis, tai: finansų trūkumas, kvalifikacijos tobulinimo renginių netinkamumas, neveiksmingumas, pedagogų motyvacijos ir bendradarbiavimo stoka. Vykdant tyrimą vadovai atskleidė mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybes įgyvendinant universalaus dizaino ugdymui(si) strategiją, tai: naujų ugdymo būdų, metodų paieška, išbandymas praktinėje veikloje; bendradarbiavimo su ugdytinių tėvais, globėjais, rūpintojais plėtra; galimybė plėtoti kompetencijas (ne)formaliu, savišvietos būdu; kūrybiškumo įgalinimas; dalyvavimas įvairiose projektinėse veiklose nacionaliniu bei tarptautiniu mastu ir kt. Šių galimybių įgyvendinimas priklauso nuo mokytojų motyvacijos, noro nuolat atnaujinti, tobulinti savo profesines kompetencijas. RAKTINIAI ŽODŽIAI: mokytojų kompetencijos, universalus dizainas ugdymui(si); priešmokyklinis amžius.
ENThis article presents the experiences of the leaders of educational institutions in the possibilities for improving the competences of preschool teachers by implementing the universal design for education strategy. The qualitative research found that the following areas of competence are important for preschool teachers when implementing the universal design for education strategy: continuous professional development, planning and implementation of inclusive education, knowledge of students, media and digital literacy, leadership, etc. Based on the insights of the leaders, teachers must constantly improve their professional competences that are closely related to the quality of children’s education. The findings of the research revealed the informants’ opinions on the most effective ways of improving the competences of preschool teachers, such as: collegial learning, participation in long-term competence development programmes, supervision, projects, idea fairs, self-education, etc. The research participants highlighted the possibilities for improving teachers’ competences by implementing the strategy of universal design for education, including: searching for new educational methods and testing them in practical activities; developing cooperation with parents, guardians and caregivers of students; the opportunity to develop competences in an (in)formal, self-educational way; empowering creativity; participating in various project activities on a national and international scale, etc. The implementation of these possibilities depends on the motivation of teachers and their desire to constantly update and improve their professional competences. KEY WORDS: teacher competences, universal design for education, preschool age.