Baidarininkų ir kanojininkų varžybinė veikla 2006 m. pasaulio čempionate

LTMūsų tyrimo tikslas buvo ištirti baidarininkų ir kanojininkų varžybinę veiklą 2006 m. pasaulio čempionate. Pasinaudojus 2006 m. pasaulio baidarių ir kanojų čempionato techniniais protokolais išanalizuoti varžybose taikyti taktiniai variantai ir nuotolio įveikimo ypatumai. Nustatyta, kad A finale 1000 m nuotolį moterų ir vyrų baidarininkų įgulos dažniausiai įveikė tolygiai lėtėjančiai, taikydami 1-2-3-4 taktinį variantą (taikė 18 įgulų iš 54, iškovoti 6 medaliai), o vyrai kanojininkai įveikdami šį nuotolį daugiau taikė 1-4-3-2 taktinį variantą (taikė 8 įgulos iš 27, iškovota 3 medaliai). Palyginus moterų baidarininkių ir vyrų baidarininkų bei kanojininkų nuotolio įveikimo ypatumus, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų irkluotojų nuotolio įveikimo nenustatyta. 1-3 vietas iškovoję vyrai baidarininkai nuotolį pradeda ne taip aktyviai kaip 7-9 vietas užėmę irkluotojai, tačiau kitose nuotolio dalyse jų nuokrypiai nuo savo vidutinio greičio būna mažesni už 7-9 vietas užėmusiųjų. 1–3 vietas iškovoję vyrai kanojininkai savo vidutinį greitį labiausiai viršija pirmoje nuotolio dalyje, o nuo vidutinio greičio labiausiai atsilieka antroje nuotolio dalyje.Tuo tarpu trečioje ir ketvirtoje nuotolio dalyse pasiekia greitį, artimą vidutiniam greičiui. Nustatyti statistiškai reikšmingi (p <0,05) skirtumai, lyginant 1-3 ir 7-9 vietą užėmusių įgulų greičio nuokrypius pirmoje ir antroje nuotolio dalyse. Iš 81 įgulos, dalyvavusios pasaulio čempionato 1000 m nuotolio A finale, tik septynios įgulos greičiau įveikė antrą nuotolio dalį, o 500 m nuotolyje tik viena įgula antrą nuotolio dalį įveikė greičiau negu pirmą. Pastebėta, kad tik trys įgulos, laimėjusios 1000 m nuotolį, visą laiką išlaikė lyderių poziciją. Tuo tarpu kitos įgulos, tapusios nugalėtojomis, pirmose nuotolio dalyse stengiasi išsilaikyti tarp pirmaujančių įgulų ir tik trečioje bei ketvirtoje nuotolio dalyse užima lyderių poziciją.

ENAim of our research was to study competitive activities of kayak and canoe rowers in the world championship held in the year 2006. Having made use of the technical protocols of the World Kayak and Canoe Championship of the year 2006 we have analysed the tactical variants applied and the peculiarities of covering the distance by various crews of rowers. We have found that in the A finals both women’s and men’s kayak crews most frequently covered the 1000 m distance at a continuously slowing down rate, i.e. applying the tactical variant 1-2-3-4 (this variant applied by 18 crews of the total 54, with 6 medal won), whereas in the case of men’s canoe crews this distance was covered applying the tactical variant 1-4-3-2 for the most part (the variant applied by 8 crews of the total 27, with 3 medals won). Comparing the peculiarities of covering the distance by women’s kayak crews and by both men’s kayak and canoe crews no statistically significant differences between men and women rowers in covering the distance have been found. Men kayak rowers, who had taken the 1st-3rd places, started the distance not so actively, as the rowers who had taken 7th-9th places, but in the rest of the segments deviations from their average speed were lower than those of the rowers who had taken the 7th-9th places.Men canoe rowers, who had taken the 1st-3rd places, exceeded their average speed the most markedly in the first segment of the distance and the greatest logging behind from their average speed was registered in the second segment of the distance. Meanwhile in the third and fourth segments of the distance men canoe rowers, showed speed close to their average speed in the distance. A comparison of deviations in speed in the first and second segments of the distance has revealed statistically significant (p<0.05) differences between the crews who had taken the 1st-3rd and the 7th-9th places respectively. Of the 81 crews, who had taken part in the world championship, only 7 crews covered the second half of the 1000 m distance (500 m) in the A finals faster than the first one and only one crew covered the second half of the 500 m distance (250 m) faster than the first one. It has been found that only 3 crews, who had proved the winners, retained the position of the leader throughout the 1000 m distance. In the meantime other crews, winners of the championship, tried to hold out among the leaders in the first two segments of the distance and took the leader’s position only in the third or the fourth segments of the distance.