Avangardizmo pėdsakai lietuvių išeivijos poezijoje

LTStraipsnyje ieškoma avangardizmo pėdsakų pokario lietuvių išeivių poezijoje, aptariama galimybė avangardinius išeivių poezijos aspektus susieti su lietuviškojo avangardizmo tradicija, susiformavusia „Keturių vėjų“ ir „Trečiojo fronto“ aplinkoje. Be to, straipsnyje ieškoma ir kitų galimų lietuvių išeivių poezijos avangardinės poetikos šaltinių – Vakarų Europos avangardizmo ir avangardinės pokario JAV kultūros poveikio. Lietuvių tarpukario avangardizmo modelis išeivijos poezijoje buvo paliktas nuošalėje kaip „angažuotas“ (Bradūnas), paviršutiniškas; avangardistinės raiškos technologijos buvo perimamos iš tiksliau jas apibrėžusių Vakarų Europos avangardizmo srovių – ekspresionizmo, siurrealizmo, dadaizmo, konstruktyvizmo. Atvirą dialogą su ketrurvėjininkų estetiniu modeliu galima pastebėti tik Jono Meko kūryboje, Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiuose galima rasti kai kurių svarbių lietuvių avangardizmo motyvų transformacijų. Kitų poetų eilėraščiuose vyraujančios ekspresionizmo, siurrealizmo ar avangardiškos postmodernios raiškos technologijos labiau priklauso Vakarų Europos avangardizmo tradicijai. Kai kuriuose Meko ir Algimanto Mackaus eilėraščiuose galima įžiūrėti konstruktyvizmo elementų. Avangardizmo technologijos išeivių poezijoje buvo beveik be išimties vartojamos išryškinant pasaulio destrukciją ir susvetimėjimą. Estetiniai šokiravimo, provokacijos, eksperimento modeliai buvo paversti antiutopiškumo, beiliuziškumo metaforomis. Kai kurios lietuvių išeivijos poezijos tendencijos sutapo su panašiais procesais pokario Amerikos kultūroje.Reikšminiai žodžiai: Avangardas; Avangardizmas; Egzodas; Ekspresionizmas; Lietuvių egzilio poezija; Poezija; Recepcija; Siurrealizmas; Avant-garde; Avant-gardism; Exodus; Expressionism; Lithuanian poetry in exile; Poetry; Reception; Surrealism.

ENThe article searches for traces of avant-gardism in post-war Lithuanian emigrant poetry and discusses the possibility of relating avant-garde aspects of emigrant poetry to the Lithuanian avant-gardism tradition. The article also searches for other possible sources of Lithuanian emigrant avant-garde poetry – the cultural impact of avant-gardism of Westerns Europe and post-war avant-garde USA. The model of Lithuanian post-war avant-gardism in emigrant poetry has been left aside as superficial poetry; avant-gardist traditions were taken from avant-garde flows of Western Europe – expressionism, surrealism, Dadaism, constructivism. Open dialogue with the aesthetic model of Keturvėjininkai can be observed only in works by Jonas Mekas. Certain transformations of some significant motives of Lithuanian avant-gardism can be come across in Alfonsas Nykas-Niliūnas’ works. Expressions of expressionism, surrealism and avant-garde post-modern technologies of expression prevailing in poems by other poets belonged to the avant-garde tradition of Western Europe. Some poems by Mekas and Algimantas Mackus contain elements of constructivism. In the emigrant poetry, avant-gardism technologies were used to emphasise the destruction and alienation in the world. Aesthetic models of shock, provocation and experiments were turned into metaphors of anti-utopia and absence of illusions. Certain tendencies in Lithuanian emigrant poetry coincided with similar processes in the post-war America.