Die Konstruktion Deutscher identität in Preussisch-Litauen 1848-1871
- Vokiškosios tapatybės konstravimas Prūsijos Lietuvoje 1848-1871 metais
- Construction of the German identity in East Prussia (1848-1871)
LTStraipsnyje nagrinėjama vokiečių identiteto struktūra Prūsijos Lietuvoje 1848-1871 m. Pažymima, kad 1848 m. revoliucijos Europoje smarkiai paveikė nacionalizmo sklaidą Rytų Prūsijoje. Pirmą kartą susidarė galimybė sukurti nacionalinę valstybę. Pažymima, kad Rytų Prūsijoje 1848 -1871 m. išryškėjo vokiškosios tapatybės svarba. Nacionalizacijos procesą skatino mažesniuose miesteliuose ir kaimuose išaugusios komunikacijos galimybės, kurias teikė naujai įsteigtos draugijos ir spauda. Nacionalinis judėjimas, apimantis visas politines stovyklas, vokiečių pusėje nepasireiškė. Tik liberalai ir demokratai rėmė Vokietijos nacionalinę valstybę. Konservatoriai nuo Vokietijos nacionalinės valstybės laikėsi per atstumą, kadangi jie save identifikavo pirmiausia su Prūsijos patriotizmu. 1858-1859 m. Prūsijoje vidinės politinės represijos ėjo į pabaigą. Tai skatino naują visuomenės politizavimąsi. Pažangos partijos nariai ne tik dviprasmiškai traktavo Prūsijos valstybinį patriotizmą, jie negalėjo naudotis protestantizmo mobilizuojančiomis galiomis, o konservatorių stovykloje tai sėkmingai darė protestantų dvasininkai. Pažymima, kad konservatoriai pateikdavo save kaip Prūsijos patriotizmo ir protestantų bažnyčios gynėjus. Kai 1867 m. buvo įkurta Šiaurės Vokietijos sąjunga, konservatoriai ėmė remti nacionalinę idėją ir aktyviai prisidėjo remdami didžiosios Prūsijos nacionalinės valstybės kūrimą. Atskleidžiama, kad konservatoriai 1866-1867 m. sėkmingai mobilizavo mases ir sugebėjo išlaikyti politinę lyderystę Rytų Prūsijoje iki pat XX a. pradžios.
ENThe paper focuses on the German identity structure in Prussian Lithuania in 1848–1871. In 1848, revolutions in Europe highly affected the spread of nationalism in East Prussia. It was the first chance to create a national state. In 1848–1871, the importance of German identity became evident in East Prussia. The nationalisation process was promoted by increased communication opportunities in smaller towns and villages, provided by newly established societies and the press. National movement, covering all political camps, did not occur on the German side. Only liberals and democrats supported the national state of Germany. Conservators stayed at a distance from the national state of Germany, because they primarily identified themselves with Prussian patriotism. In 1858–1859, the internal political repressions were drawing to an end in Prussia. This promoted new politicization of society. The members of the Progress Party not only ambiguously treated the Prussian national patriotism; they could not use the mobilising powers of Protestantism, which was successfully achieved by Protestant clergy on the Conservators’ camp. Conservators used to present themselves as the defenders of Prussian patriotism and the Protestant Church. When the North German Confederation was established in 1867, Conservators started to back the national idea and actively contributed by supporting the formation of the great national state of Prussia. The paper reveals that in 1866–1867 Conservators successfully mobilised masses and succeeded in retaining political leadership in East Prussia until the very beginning of the 20th c.
