LTStraipsnyje lenkų kalba analizuojamas Lietuvos geopolitinis savitumas, išskiriant etninį tapatumą ir politinį tapatumą. Etninio tapatumo nagrinėjimui pasitelkiami istoriniai faktai. Atsižvelgiant į juos geopolitine prasme Lietuva yra linkusi identifikuotis kaip Vidurio Europos valstybė, o Vidurio Europos politinė tradicija Lietuvoje egzistavo iki XVIII a. pab. XX amžiuje atsirado orientacija į bendradarbiavimą su kitomis Baltijos šalimis, buvo populiarinama ir Baltoskandijos idėja. Tačiau nepaisant visų pastangų ir bandymų negalima būtų vienareikšmiškai teigti apie susiformavusį Baltijos šalių tapatumą. Lietuvai identifikuojant save geopolitine prasme iškyla tam tikra problema ir susidvejinimo poreikis. Etnine prasme tai yra Baltijos šalis, priklausanti Šiaurės Europai. Politiškai vis dėlto Lietuva yra Vidurio Europos šalis, kas nulemta istoriškai. Turi stiprų ir natūralų siekį bendradarbiauti su Lenkija, tačiau kliūtimi čia tampa tautinių mažumų klausimai. Labai aktyvi Lenkijos politika toje sferoje Lenkijos ir Lietuvos santykius pastatė į sunkią situaciją. Tai atsiliepia strateginių ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui, gali tapti barjeru bendradarbiaujant Baltijos šalims su Vyšehrado grupe. Regioninio karinio bendradarbiavimo prasme Lietuvoje neatsisakoma stiprinti ryšius su Skandinavija ir Baltijos šalimis, o suvienytos Baltijos šalių ir Vyšehrado grupės (Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija) jėgos galėtų daryti didelę įtaką tolesnei ES saugumo politikai ir gynybai. Toks bendradarbiavimas labai priklauso nuo lenkų–lietuvių santykių.