LDK idėjos likimas XX a. Lietuvos bei Baltarusijos valstybingumų dirvoje

LTPrievartinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) likvidavimas XVIII a. pabaigoje nereiškė visiško jos išbraukimo iš žmonių atminties. LDK sukurtos civilizacijos palikimas egzistavo žmonių sąmonėje, o tai sudarė teisinį pagrindą tos valstybės atkūrimui. Straipsnyje analizuojamos lietuvių ir baltarusių etnopolitinės ir geopolitinės nuostatos kuriant valstybingumą, jų kitimą ir tai sąlygojančias tarptautines ir vidines aplinkybes. Tyrinėjamas "perėjimas" nuo konfederaciniu principu pagrįstos savarankiškos LDK atkūrimo iki modernios etnografiniais ir tautiniais pagrindais sukurtos valstybės. Analizuojama čekų mokslininko Miroslavo Hrocho tautinio sąjūdžio raidos fazės bei filosofo ir sociologo Ernsto Gellnerio moderniosios tautos genezės versija.Reikšminiai žodžiai: Oberostas; Taikos sutartis su Sovietų Rusija; Ambasarorių Konferencija; Baltarusijos Liaudies respublika; Ober Ost; Peace Treaty with Soviet Russia; Conference of Ambasadors; Peoples Republic of Belorusia.

ENThe forced abolition of the Grand Duchy of Lithuania at the end of the 18th century did not mean the utter deletion of the Grand Duchy from people’s memory. The heritage of the civilization, created by the Grand Duchy of Lithuania existed in the people’s consciousness, which formed the legal basis for rebirth of the state. The article analyzes the ethno-political and geopolitical attitude of Lithuanians and Byelorussians when developing their statehood, the changes of the attitude and the internal and international circumstances, which resulted in such changes. The “transition” from the reinstatement of self-sufficient Grand Duchy of Lithuania, based on confederation principles to the modern state, created on ethnographical and national basis as well as phases of development of a national movement, presented by Czech scientist Miroslav Hroch and the version of genesis of a modern nation by philosopher and sociologist Ernst Gellner are analyzed.