Vokiečių ordino politika Lietuvos atžvilgiu Vladislovo Jogailos laikų lenkų mokslininkų akimis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vokiečių ordino politika Lietuvos atžvilgiu Vladislovo Jogailos laikų lenkų mokslininkų akimis
Alternative Title:
Policy of the Teutonic Order towards the Grand Duchy of Lithuania in the reflections of Polish scholars at the time of the reign of Władysław Jagiełło
In the Book:
Jogailos ir Vytauto laikai / redaktorius Zigmantas Kiaupa. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2011. P. 21-34
Keywords:
LT
Jogaila, apie 1351-1434, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (Vladislovas II Jogaila; Władysław II Jagiełło); Paulius Vladkovicas; Stanislovas iš Skarbimiežo; Vytautas Didysis, 1350-1430, Lietuvos didysis kunigaikštis (Vytautas the Great); 14 amžius; 15 amžius; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Krikščionybė. Teologija / Christianity. Theology; Senieji tikėjimai / Old religion; Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars; Tarptautiniai santykiai / International relations; Teisės istorija / History of law; Teisės mokslas / Legal science; Universitetai / Universities.
Summary / Abstract:

LTVladislovui Jogailai apkrikštijus Lietuvą, Krokuvos aplinkoje susibūrę lenkų mokslininkai pradėjo reaguoti į kryžiuočių ir lietuvių santykius, nes ordinas ir toliau tęsė savo kryžiaus karų politiką. Ypatingą vaidmenį nuomonės formavimui turėjo trys žymūs lenkų kanonų teisininkai Stanislovas iš Skarbimiežo, Andrius Laskaris bei Paulius Vladkovicas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos jų mintys ir darbai, skirti kryžiuočių politikai Lietuvos atžvilgiu ordino ir Lenkijos Karalystės santykių kontekste. Visi trys teisininkai išsilavinimo pagrindus gavo Prahos universiteto Laisvųjų menų fakultete, o po to ėmėsi kanonų teisės studijų. Stanislovas iš Skarbimiežo 1396 m. Prahoje tapo bažnytinės teisės daktaru, Andrius Laskaris 1405 m. tapo kanonų daktaru, o Paulius Vladkovicas 1408 m. įgijo bažnytinės teisės licenciją. Padujos universitete jie suartėjo su žymiais italų teisininkais, ir tai turėjo didelės įtakos jų intelektualiniam formavimuisi. Analizės rezultatai rodo, kad minėti Lenkijos teisininkai, vertindami Vokiečių ordino politiką, doktrinine prasme rėmėsi atomistine prigimtinės teisės (ius naturale) ir tautos (ius gentium) samprata bei požiūriu į pagonis ir netikinčiuosius kaip krikščionių artimus. Pasiremdami šiomis idėjomis, jie suformavo naują pagonių ir netikinčiųjų koncepciją, teigdami, kad krikščionys turi šiuos gerbti ir abu pasauliai turi taikiai egzistuoti greta vieni kitų. Šalia to Lenkijos teisininkai išmintingai naudojosi tuometiniu Europos mokslininkų įdirbiu, ypač susijusiu su kanonų teise.Reikšminiai žodžiai: Andrius Laskaris; Jogaila; Kanonų teisė; Krikščionys; Krokuvos universitetas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pagonys; Paulius Vladkovicas; Stanislovas iš Skarbimiežo; Tarptautiniai santykiai; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Vytautas; Žalgirio mūšis, 1410; Žemaitija (Samogitia); Andrzej Laskarz; Battle of Grunwald; Canon Law; Christians; International relations; Lithuania; Pagans; Paulus Vladimiri (Wlodkowic); Stanislaw of Skarbimierz; The Grand Duchy of Lithuania; The Teutonic Order, University of Krakow, Jagiello, Vytautas; Zemaitija (Samogitia).

ENPolish scholars who were gathered in the Cracow milieu discussed a problem of the Teutonic-Lithuanian relations after the Christianization of the Grand Duchy of Lithuania, when the Teutonic Knights continued their policy of the Crusades. An exceptional role in the development of the reflections on this issue is assigned to three outstanding lawyers (of Canon Law): Stanislas of Skalbmierz, Andrzej Laskarzyc and Paulus Vladimiri, who prepared a range of treatises for the purpose of the Polish-Lithuanian-Teutonic processes in 1412-1423 and for the discussion on the pagans' and infidels' rights at the Council of Constance (1414-1418). For Polish scholars, the doctrinal foundation to evaluate the policy of the Teutonic Order towards the Grand Duchy of Lithuania was grounded in the Thomistic view of the natural law (ius naturale) and the law of nations (ius gentium) as well as in the view that the infidels and pagans are the Christians' brothers. This foundation led them to form a precursory concept of the rights of infidels and pagans as well as the concept of Christians' respect for them and the principles of the peaceful co-existence of two worlds. Moreover, they questioned the foundations of the doctrine of the emperor's and the Pope's rights to administer the pagans' lands, and they also questioned the Teutonic ideology of the Crusades. For this purpose, they skilfully applied the European works, in particular with those on Canon law. [text from author]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35120
Updated:
2022-01-28 23:17:57
Metrics:
Views: 19
Export: