Lietuvių kalbos kauzatyvinių veiksmažodžių reikšmės ypatybės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos kauzatyvinių veiksmažodžių reikšmės ypatybės
Alternative Title:
Meaning features of Lithuanian causative verbs
In the Journal:
Lituanistica. 2000, Nr.3/4, p. 26-34
Keywords:
LT
Kalbos dalys. Morfologija / Morphology; Semantika / Semantics; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiama, kaip įvairiuose lingvistiniuose darbuose apibrėžiama viena iš tranzityvinių veiksmažodžių semantinių grupių – kauzatyviniai veiksmažodžiai. Nuo kitų tranzityvinių veiksmažodžių jie skiriasi savo semantiniais ypatumais: jų subjektas daro poveikį objektui. Dėl šio poveikio su objektu jis pradeda veiksmą arba patiria tam tikrą būseną. Kauzatyviniai veiksmažodžiai nusako ryšį tarp dviejų situacijų, susijusių priežasties ir padarinio santykiais. Visi kauzatyviniai veiksmažodžiai yra semantiniai derivatai. Jų semantinė derivacija įvyksta, kai tarp dviejų nekauzatyvinių veiksmažodžių reikšmių (subjekto veiksmo (PI) bei objekto veiksmo ar būsenos (P2)) susiklosto priežastinis ryšys (k). Taigi kauzatyvinių veiksmažodžių semantika formuojasi, jungiantis komponentams PI, k ir P2. Lietuvių kalbos kauzatyvinių veiksmažodžių semantikos komponentas PI paprastai reiškia subjekto atliekamą veiksmą. Komponentas P2 gali reikšti ir veiksmą, ir procesą, ir būseną. Šias dvi reikšmes būtinai turi jungti priežastinis ryšys. Kauzatyviniai veiksmažodžiai (kauzatyvai) pagal savo raišką gali būti skirstomi į tris grupes: morfologinius, analitinius ir leksinius kauzatyvus. Lietuvių kalbos morfologiniai kauzatyvai yra rezultatiniai neinstrumentiniai. Tai reiškia, kad jų komponentas P2 yra aiškiai apibrėžtas, o PI tik numanomas. Lietuvių kalbos leksiniai kauzatyvai gali būti rezultatiniai neinstrumentiniai, rezultatiniai instrumentiniai, nerezultatiniai instrumentiniai. Nerezultatiniai kauzatyvai prisijungia būtinąjį valentinį partnerį, atstojantį komponentą P2.Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Kauzatyvinis veiksmažodis; Semantiniai derivatai; Verbs; Causative verbs; Semantic derivation.

ENThe article discusses definition of one of the semantic groups of transitive verbs - causative verbs in various linguistic works. From other transitive verbs they differ by their semantic peculiarities: their subject affects the object. Due to this interaction with the object, it starts an action or experiences certain state. Causative verbs define relation between two situations, linked by the cause and consequence relations. All causative verbs are semantic derivatives. Their semantic derivation occurs when a causative relation (k) develops between the meanings of two non-causative verbs (subject's action (PI) and object's action or state (P2)). Thus, semantics of causative verbs is forming when the components P1, c and P2 merge. PI component of semantics of causative verbs in the Lithuanian language usually means the action performed by the subject. Component P2 can mean action, process and state. These two meanings must be necessarily linked by causative relation. Causative verbs (causatives) by their expression can be divided into three groups: morphological, analytical and lexical causatives. Morphological causatives in the Lithuanian language are resultative non-instrumental. It means that their component P2 is clearly defined, while P1 is only presumed. Lexical causatives in the Lithuanian language can be resultative non-instrumental, resultative instrumental, non-resultative instrumental. Non-resultative causatives attach mandatory valence partner, substituting P2 component.

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35077
Updated:
2018-12-17 10:45:59
Metrics:
Views: 43    Downloads: 17
Export: