Typology of morphological causatives in Lithuanian, Finnish and Norwegian

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėTypology of morphological causatives in Lithuanian, Finnish and Norwegian
AutoriaiRackevičienė, Sigita
LeidinyjeNorsk Lingvistisk Tidsskrift . 2005, Vol. 23 (1), p. 55-74
Reikšminiai žodžiai
LTMorfologija; Kauzacinės konstrukcijos; Norvegų kalba; Suomių kalba; Gretinamoji kalbotyra; Kauzacija; Morfologiniai kauzatyvai
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti ir palyginti lietuvių, norvegų ir suomių kalbų morfologinių kauzatyvų (kauzatyvinių veiksmažodinių junginių) formaliąją struktūrą. Atlikta analizė leidžia daryti tokias išvadas: 1) Tiriamų kalbų morfologiniai kauzatyvai skirstytini į tris tipus: (a) kauzatyvai su afiksiniu kauzacijos rodikliu, (b) kauzatyvai su apofoniniu kauzacijos rodikliu, (c) kauzatyvai be kauzacijos rodiklio. 2) Lietuvių ir suomių kalbose svarbiausias morfologinių kauzatyvų tipas yra morfologiniai kauzatyvai su afiksiniu kauzacijos rodikliu (kauzatyvine priesaga), pvz., liet. tirpdyti, suom. sulattaa ‘tirpdyti’. Tuo tarpu norvegų kalboje pagrindiniu morfologinių kauzatyvų tipu laikytini morfologiniai kauzatyvai, neturintys formaliojo kauzacijos rodiklio ir sudarantys opozicines poras su intranzityviniais veiksmažodžiais (norv. begynne ‘pradėti, prasidėti’). 3) Lietuvių ir norvegų kalbose yra kauzatyvų su apofoniniu kauzacijos rodikliu. Tokių kauzatyvų suomių kalboje praktiškai nėra, nes šaknies balsių kaita finougrų kalboms nebūdinga. 4) Visose trijose kalbose yra morfologinių kauzatyvų, neturinčių formalaus kauzacijos rodiklio. Jie vartojami vietoj priesaginių vedinių (lietuvių ir suomių kalbose) bei veiksmažodinių junginių (norvegų kalboje). Ši raidos tendencija rodo, kad kalbose linkstama tam tikras formas, kurių reikšmė aiški iš konteksto bei iš nusistovėjusių visuomeninių santykių, supaprastinti [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to provide an analysis and comparison of the formal structure of the morphological causatives (causative verbs) in Lithuanian, Norwegian and Finnish. The findings of the analysis lead to the following conclusions: 1) Morphological causatives of the languages under investigation are of three types: (a) causatives with an affixal marker of causation, (b) causatives with an apophonic marker of causation, (c) causatives without an overt marker of causation. 2) In Lithuanian and Finnish, the main type of morphological causatives is causatives with an affixal marker of causation, e.g. Lith. šokdinti ‘to have sb. dance’; Fin. tansittaa ‘to have sb. dance’. In Norwegian, on the other hand, the main type of mophological causatives is causatives without an overt marker of causation that form oppositional pairs with intransitive verbs, e.g. begynne ‘begin; begin sth’. 3) Lithuanian and Norwegian have morphological causatives with an apophonic marker of causation, e.g. Lith. kilti : kelti ‘rise : raise’, Norw. fare : føre ‘go somewhere : take sb. somewhere’. Such causatives are not found in Finnish, as Finno-Ugric languages are not characterized by root-vowel change. 4) All three languages have morphological causatives without an overt marker of causation. They replace suffixal derivatives (in Lithuanian and Finnish) and verb-phrases (in Norwegian). This tendency shows that expression of certain meanings, clear from context and settled social relations, tends to be simplified [From the publication]

ISSN0800-3076
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2457
Atnaujinta2013-04-28 15:40:06
Metrika Peržiūros: 1