Autonominis mokymasis: dėstytojų funkcijos ir naujas požiūris į kalbinės veikos rūšis
LTStraipsnyje gvildenamos autonominio mokymosi teorinės prielaidos bei analizuojama jau taikoma praktika Vakarų Europos šalyse. Autonominio mokymosi terminas apima tiek nuotolines kalbos studijas, tiek savarankišką mokymąsi nedalyvaujant tradicinėse pratybose. Straipsnyje kalbama apie dėstytojų funkcijų pasikeitimus bei kalbinių kompetencijų ugdymo klausimus neinstitucinėmis mokymo/si sąlygomis, remiantis metodinės ir lingvistinės literatūros analize, taip pat Prancūzų kultūros centro organizuoto seminaro, vykusio 2003 m. savimokos tematika, medžiaga. Norint diegti autonominį kalbų mokymąsi kaip alternatyvą tradiciniam, reikia išanalizuoti visus efektyvų mokymąsi lemiančius veiksnius. Straipsnyje nagrinėjamoje dėstytojų funkcijų pasikeitimo temoje išskiriami trys pagrindiniai aspektai: 1) dėstytojo specializacija (funkcijų susiaurėjimas); 2) dėstytojo lemiamas vaidmuo mokant mokytis; 3) specialaus dėstytojų rengimo būtinybė. Pastebėtas tiesioginis autonominių kalbos studijų veiksmingumo ryšys su kalbinėmis kompetencijomis: receptyviosios kompetencijos savarankiškai lengviau lavinamos, o raiškos kompetencijoms reikalinga didesnė dėstytojo pagalbininko parama, besimokančiųjų diskusijų grupės ir t.t. Šalia tradicinių keturių kalbinių kompetencijų šiuolaikiniai didaktai pabrėžtinai išskiria lingvistinės (gramatinės) ir kultūrinės kompetencijos svarbą komunikacijai. Siekiant praktiškai įgyvendinti alternatyvų kokybišką mokymąsi, būtina labai gerai organizuoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, ir čia esminis dalykas būtų institucijos palaikymas ir parama.Reikšminiai žodžiai: Autonominis mokymasis; Didaktika; Diferencijuotas mokymas; Dėstytojo funkcijų kaita; Lingvistinė kompetencija; Lingvistinės kompetencijos; Nuotolinis mokymas; Nuotolinės kalbos studijos; Savarankiškas užsienio kalbų mokymasis; Sklandumas; Užsienio kalbų dėstymas; Užsienio kalbų dėstymo metodika; Autonomous learning; Autonomous training; Change of university teacher's functions; Didactics; Differenciated teaching; Distant learning; Distant teaching; Fluency; Foreign language teaching; Foreign language teaching methodology; Linguistic competence; Linguistic competencies; Self-study of foreign languages.
ENThe article analyses theoretical preconditions of autonomous learning and analyses the practice currently applied in states of Western Europe. The term of autonomous learning covers distant language learning and autonomous learning without class participation. The article discusses changes in teachers’ functions and issues on development of linguistic competences under non-institutional learning/teaching conditions, based on methodological and linguistic literature analysis as well as on the themes and materials of the seminar organised by the Centre of French Culture in 2003. In order to introduce autonomous learning as an alternative to traditional learning, it is necessary to analyse all factors determining effective learning. The article presents three key aspects in the change of teachers’ functions: teachers’ specialisation (narrowing of functions); 2) teachers’ key role while teaching to learn; 3) the necessity of special preparation of teachers. The direct link between the efficiency of autonomous studies and linguistic competences is observed: receptive competences are better developed autonomously, whereas, the competences of reception require teacher’s assistance, discussions in groups of learners, etc. Along with the traditional linguistic competences, modern scientists distinguish linguistic (grammar) and cultural competences, which are very important for communication. Seeking to practically implement the quality alternative learning, it is necessary to properly organise human and material resources with the support of institutions being the key aspect.
