Importance of culture centre for leisure organization in the community

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Importance of culture centre for leisure organization in the community
Alternative Title:
Kultūros centro reikšmė bendruomenės laisvalaikio organizavimui
In the Journal:
Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research]. 2006, Nr. 40, p. 117-130
Keywords:
LT
Kultūra; Etninė kultūra; Kultūros centras; Bendruomenė.
EN
Culture; Ethnic culture; Culture centre; Community.
Summary / Abstract:

LTKultūra - žmogaus išsivystymo parametrus atskleidžianti sfera. Žmogus nekultūrinėje terpėje neegzistuoja. Kultūra, kaip veiksminga socialinė jėga, visada buvo dėmesio centre. Konkrečiuose tyrimuose kultūros būklė dažniausiai fiksuojama per kūrybinę veiklą, tačiau gali būti tiriama ir bendruomeniškumo ugdymo, skatinimo ir raiškos aspektu. Kultūra - kiekvienos asmenybės, žmonių socialinės grupės visos konkrečia veikla kuriamos materialinės ir dvasinės vertybės. Pasaulio istorijoje esti savotiškų kodų, atskleidžiančių žmogaus egzistavimo visuomenėje būdus ir potencijas. Lietuvoje stinga įvairiapusiškų kultūros tyrinėjimų. Mokslinė mintis daugiau ar mažiau prisilietė prie kai kurių Lietuvos kultūros mozaikos fragmentų. Ypač pasigendama gilesnio sociologinio žvilgsnio į kultūros reiškinius. Vienas svarbiausių bendruomenės centrų vaidmenų - individo socialinės inteligencijos ugdymas. Nors kultūros centrai nėra formalūs bendruomenių centrai, tačiau neformaliame lygmenyje gali atlikti (o kaime ir atlieka) jų funkcijas. Kultūros centro veikla yra reikalinga bendruomenei. Tai liudija išaugęs poreikis mėgėjų menui. Įstatymų bazė ir socialinės sąlygos nepalankios kultūros centrų veiklai. Nėra bendrų veiklos gairių, todėl nesukurtas bendras kultūros sferos valdymo modelis, o kiekviename regione kuriami savi kultūros centų modeliai, kurie priklauso nuo vietos valdžios įgeidžių. Rajonų partnerystės stoka daro įtaką savivaldybių ir jų kultūros įstaigų atskirtumui, neskatina bendros regionų kultūrinės veiklos. Profesionalaus meno paslaugos tampa sunkiai prieinamos dėl periferijos gyventojų finansinio nepajėgumo jomis naudotis ir tam neparengtų daugumos kultūros centrų.Kultūros centrų veikla nėra labai įvairi. Beveik be išimties dominuoja tos pačios veiklos formos, susijusios su dainomis, muzika, teatru, šokiu. Trūksta brandžių edukacinių renginių, susitikimų su mokslo, meno žmonėmis, skoningų pramoginių renginių, diskusijų klubų, diferencijuotų renginių pagal amžiaus grupes. Kultūros centrų veikloje profesionalaus meno sklaida sudaro vos 30 proc. Tai labai neigiamas reiškinys. Empirinis tyrimas parodė, kad kultūros centras vietos bendruomenėms yra svarbus laisvalaikio užimtumo, saviraiškos, iniciatyvų, kultūrinio švietimo aspektu. Kultūros centras gali savivaldybės lygmeniu realizuoti savo funkcijas ir iškeltus uždavinius, užtikrinti vietos bendruomenės iniciatyvų gyvybiškumą, taip prisidėti prie bendrosios kultūros ugdymo. Pasitvirtino hipotezė, jog kultūros centrų funkcijų realizavimo prielaidas apsprendžia socialinė bei ekonominė padėtis, bendruomenės narių poreikiai, nusistovėję tradicijos bei aplinka. Kultūros centras turėtų nuolat analizuoti kultūros vartotojų poreikius, ieškoti galimybių pateikti įvairesnę kultūros paslaugų pasiūlą. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the importance of culture centres to the community and cultural activities of its members. Authors discuss how culture centre realizes its functions when implementing the established goals in the community. [From the publication]

ISSN:
1392-1142; 2335-8750
Related Publications:
Kultūros studijos ir kultūros vartojimas / Almantas Samalavičius. Kultūros barai. 2003, Nr. 3, p. 17-20.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34880
Updated:
2018-12-17 11:55:08
Metrics:
Views: 10    Downloads: 9
Export: