Medinė architektūra Vilniaus Žemutinėje pilyje: išsaugojimas ir sunaikinimas
LTAtkuriant Valdovų rūmus, buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Tuo metu aptikta medinės architektūros liekanų. Tyrimus vykdę pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojai sukaupė nemažai patirties, susijusios su medinės archeologinės architektūros tyrimais ir jos išsaugojimo problemomis. Šiame straipsnyje aptariamos šios patirtys, siekiant priminti, kad Lietuva turi labai įdomių, po žeme tūnančių medinio paveldo objektų, kuriais taip pat reikia pasirūpinti. Remiantis Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų pavyzdžiu, darbe atskleidžiami specifiniai Lietuvos archeologinio medinio paveldo bruožai bei atkreipiamas dėmesys į jo išsaugojimo ir pristatymo visuomenei problemas. Per archeologinius tyrimus aptinkama medinė architektūra nuo istorinio-etnografinio medinio paveldo labiausiai skiriasi išlikimo laipsniu ir fiziniu nepatvarumu. Šie esminiai archeologinės medienos bruožai sukelia gana daug problemų, susijusių su jos išsaugojimu ir eksponavimu. Šiame straipsnyje pastebima, kad, norint pagerinti per archeologinius tyrimus aptinkamo medinio paveldo būklę, būtina: sukurti randamų architektūrinių objektų išsaugojimo strategiją; parengti metodinius nurodymus, kurių reikia saugotinų medinių objektų atrankai vykdyti; numatyti šiam paveldui išsaugoti reikalingą finansavimo mechanizmą; sukurti archeologinės architektūrinės medienos pristatymo koncepciją.Reikšminiai žodžiai: Išsaugojimas; Konservavimo metodai; Medinių darinių eksponavimas; Medinė architektūra; Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai; Vilniaus Žemutinė pilis; Vliniaus Žemutinė pilis; Display of wooden artifacts; Methods of conservation; National Museum - Palace of Grand Dukes of Lithuania; Preservation; Vilnius Lower Castle; Wooden architecture.
ENWhen restoring the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, archaeological investigations were carried out. The remains of wooden architecture were found. The employees from the Castle Research Centre “Lietuvos pilys” and the National Museum the Palace of the Grand Dukes of Lithuania who conducted investigations accumulated considerable experience related to the investigation of wooden archaeological architecture and its preservation problems. The paper discusses these experiences in order to remind that Lithuania has very interesting objects of wooden heritage beneath the ground which also have to be taken care of. Based on the example of the explorations of Vilnius Lower Castle, the study reveals the specific features of Lithuanian archaeological wooden heritage and notes the problems of its preservation and presentation to the public. Wooden architecture found during archaeological explorations mainly differs from the historical-ethnographic wooden heritage by the degree of survival and physical non-durability. These key features of archaeological wood cause many problems related to its preservation and exhibiting. The paper notes that in order to improve the condition of wooden heritage found during archaeological explorations the following must be done: creating a strategy of the preservation of found architectural objects; developing methodological instructions for the selection of wooden objects to be preserved; envisaging the financing mechanism necessary for the preservation of this heritage; developing a concept of presentation of archaeological architectural wood.
