Eglinės-Vižainio šnektos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Eglinės-Vižainio šnektos
Alternative Title:
Local dialects of Eglinė and Vižainis
Keywords:
LT
Periferinė šnekta; Sociolingvistinė padėtis; Fonetinė ypatybė
EN
Peripheral subdialect; Sociolinguistic situation; Phonetic feature
Summary / Abstract:

LTEglinės ir Vižainio šnektos yra Suvalkų krašte. Tarpusavyje šnektos skiriasi nutautinimo laipsniu ir pietų aukštaičių tarmės įtaka vakarų aukštaičių tarmei. Abi šios savybės labiau pasireiškia Vižainio šnektoje, kuri yra 20 km į vakarus nuo Eglinės. Šnektose gali nukristi bendraties galūnė i, žodžio pradžiose e verčiamas a. Šnektose veiksmažodžio bendračių priesaga -enti, -inti verčiama -ęti, -yti, priesaga -áitis, -ė tariama tvirtagališkai. Tvirtapradžių dvigarsių i+l, m, n, r pirmasis dėmuo gali būti ilginamas iki ilgojo (tvirtapradis u šio tipo dvigarsiuose dažniausiai lieka pusilgis). Kirčiuoti trumpieji balsiai i, u atvirame skiemenyje beveik neilgėja. Balsis ė maždaug pusėje pavyzdžių gali būti dvibalsinamas, o išlikęs jis nėra toks įtemptas kaip bendrinėje kalboje. Kai žodžio galūnė trumpa, kirtis kartais apibendrinamas ilgajame žodžio skiemenyje, esančiame prieš trumpąjį skiemenį. Vižainio šnektoje rečiau kietinami priebalsiai r, š, ž, č, dž, c, dz ir dar rečiau dzūkuojama negu Eglinės šnektoje. Bet šiomis ypatybėmis Vižainio šnekta išsiskiria iš visų kitų pietų aukštaičių šnektų (šnektos dalis, besiribojanti su kompaktišku pietų aukštaičių plotu, priebalsisu kietina du tris kartus rečiau). Paskutinėje dvikalbystės stadijoje tvritagalė priegaidė, imta tarti tvirtapradiškai, labiau dvibalsinti ė, o. [Iš leidinio]

ENPeople speak the local dialects of Eglinė and Vižainis in the region of Suvalkai. The dialects differ between themselves in the degree of assimilation and the influence of the dialect of South Aukštaičiai on the dialect of West Aukštaičiai. Both peculiarities show themselves more in the local dialect of Vižainis, 20 km west of Eglinė. In both dialects the ending i of the infinitive can drop out and e at the beginning of a word becomes a. In both dialects the suffix -enti, -inti of the infinitive becomes -ęti, -yti, and the suffix -áitis, -ė is pronounced with a rising. The first component of the falling diphthongs i+l, m, n, r can be prolonged to the long one (the falling u of such diphthongs most often remains half-long). The stressed short vowels i and u in the open syllable almost do not become longer. The vowel ė approximately in the half of the examples can become a diphthong and while remaining unchanged it is not so strained as in the standard language. When the ending of a word is short the accent is sometimes generalised in the longer syllable of a word that is before the short one. In the local dialect of Vižainis the consonants r, š, ž, č, dž, c and dz more rarely become hard than in the dialect of Eglinė and most rarely they are made such as in the dialect of Dzūkai. However, the dialect of Vižainis differs from all other local dialects of South Aukštaičiai in these peculiarities (the part of that local dialect bordering on the compact area of South Aukštaičiai makes the consonants longer two or three times more rarely). In the last stage of bilingualism the people began to pronounce the raising accent as the falling one and made the vowels ė and o as diphthongs.

ISBN:
9986-19-789-9
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3467
Updated:
2013-04-28 15:53:09
Metrics:
Views: 8
Export: