Alberto Vijūko-Kojalavičiaus Lietuvos istorijos naratyvo bruožai

LTKaip ir visuose visų laikų ir visų tautų istorijos kūriniuose Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorijoje“ vyrauja pasakojimas. Apibūdinimas „pasakojimas“ apima įvairius dėstymo būdus, nes įvykių, atsitikimų, personažų veiksmų ir jausmų atpasakojimas Kojalavičiaus kūrinyje nėra vienarūšis. Pateikiamame straipsnyje tiriamas jo formų bei temų margumynas ir tą įvairovę struktūrinantys vientisybės principai. Bandoma nustatyti, kokiais pagrindiniais faktoriais remiasi šio kūrinio naratyvas. Tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad Kojalavičiaus „Lietuvos istorijos“ naratyvas remiasi glaudžiai vienas su kitu susijusiais keturiais pagrindiniais faktoriais, sudarančiais dvi antitetiškai koreliuojančias poras. Kadangi veikalas yra istoriografijos žanro, tai autorius būtinai turėjo nurodyti skaičius, išvardyti įvykių dalyvius ar vietoves bei pateikti kitokios informacijos. Taigi konstatuotinas moksliškumo faktoriaus buvimas. Antra vertus, itin didelį vaidmenį atlieka ir dažniausiai moksliškumą užgožia antitetinės konotacijos meniškumo faktorius. Autorius įveda istorijos kūriniui nereikalingų elementų: kuria vaizdus, perteikia personažų jausmus. Siekdamas, kad kūrinys nebūtų nuobodus ir trauktų skaitytojų dėmesį, Kojalavičius pasitelkia įvairovės faktorių, kaitaliodamas pasakojimo formas, įvykių raidos tempą, laiko kategorijos dėmenis, temas, pateikdamas įdomybių. Tačiau aktyviai veikia ir priešingas vientisybės faktorius: daugybė formalių ir semantinių saitų vienija medžiagą į monolitinį kūrinį, neleidžia jam subyrėti į pavienius epizodus.

ENAs in all times and all nations' historical works, the narrative prevails in Albertas Vijūkas-Kojalavičius “Lietuvos istorija” [Lithuanian History]. The “narrative” implies various ways of enunciation because the description of events, incidents, behaviour of characters and feelings differs in Kojalavičius works. The diversity of forms and topics analysed in the article and integrity principles that give structure to the diversity are presented. It is attempted to determine the main factors on which the work's narrative is based. The material of the research allows us to make a conclusion that the narrative of Kojalavičius “Lietuvos istorija” is based on four closely related factors which make two antithetically correlating pairs. As the work is historical, the author had to indicate numbers, enumerate participants or places and give other information. Therefore, the existence of a scientific factor may be stated. On the other hand, the artistry factor of an antithetic connotation normally is very important and usually directs the attention from scholarliness. The author introduces some elements unnecessary to historic works: creates images, renders the feelings of characters. In order to make the work interesting and attractive to readers, Kojalavičius applies the factor of variety by changing narration forms, pace of events' development, elements of time category, topics and giving other interesting information. However, an opposite factor to integrity is active as well: a lot of formal and semantic relations unite the material, make a solid work and does not allow it to part into individual episodes.