Dėl keleto nelietuviškų žodžių, pateiktų Lietuvių kalbos žodyne, kilmės

LTStraipsnyje aiškinama, tikslinama akademiniame Lietuvių kalbos žodyne pateikiamų skolinių kilmė, šalia kurių skliaustuose parašyta santrumpa nlt., t. y. nelietuviškos kilmės žodis ar reikšmė (pvz. šibrugis 'keltas', torfas 'durpės', treila 'virvė traukti laivui', trempelis 'stogo paaukštinimas ant stulpelių', šiedvoteris, 'atskiesta azoto rūgštis', trumita 'varinis arba medinis pučiamasis muzikos instrumentas', verdingis 'trijų skatikų, arba pusantros carinės kapeikos, pinigas' ir kt.). Daugelis šiame straipsnyje nagrinėjamų Lietuvių kalbos žodyne rastų nelietuviškų žodžių yra kilę iš Prūsijos vokiečių tarmių, o į jas pateko iš nyderlandų kalbos. Kai kurių skolinių pirmasis šaltinis yra prancūzų kalba. Dalies žodžių pirmykštė kilmė dar nėra išaiškinta. Šalia antraštinio žodžio pateiktas vokiškas atitikmuo turėtų būti tikslesnis – reikėtų nurodyti, ar iš vokiečių aukštaičių, ar iš vokiečių žemaičių tarmių kilęs žodis, taip pat rašyti tikslesnį laikotarpį, pavyzdžiui, iš vidurinės ar naujosios kalbos. Rasti skolinių vokiški pamatiniai žodžiai rodo, kad daugelio skolinių garsai nėra pakitę lietuvių kalboje. Įvairių lietuviškų žodžių fonetinių atitikmenų randama germanų kalbų dialektuose. Svarbu užfiksuoti, pateikti žodyne ir šiandien nevartojamus istorizmus, archaizmus ar barbarizmus, nes jie teikia žinių apie kalbos praeitį ir raidą, kalbų kontaktus, jų laiką, padeda nustatyti tautas, su kuriomis bendrauta, išryškina vietas, kuriose vyko kontaktai. Juk vienas iš svarbiausių leksikografijos principų yra surašyti visus žodžius.Reikšminiai žodžiai: Etimologijos žodynas; Germanizmai; Germanizmai; Kilmė; Lietuvių kalbos žodynas; Skoliniai; Skolinys; Vokiečių kalbos tarmė; Žodynas; Dictionary; Dictionary of the Lithuanian Language; Etymological dictionary; German dialect; Germanism; Germanisms; Loanword; Loanwords; Origin.

ENThe paper explains and specifies the origin of loanwords presented in the Academic Dictionary of Lithuanian, which are marked by the abbreviation nlt. in brackets, i.e. a non-Lithuanian word or meaning (e.g. šibrugis [a ferry], torfas [peat], treila [a rope to pull a ship], trempelis [roof scaffold on poles], šiedvoteris [diluted nitric acid], trumita [brass or wooden wind instrument], verdingis [a coin of three pennies, or one and a half Tsar copeck], etc.). Many non-Lithuanian words from the dictionary, which are analysed in this paper, have originated from Prussian German dialects to which they came from Dutch. The primary source of some loanwords is French. The primary origin of some words has not yet been established. A German equivalent next to the headword should be more precise – the dictionary should indicate whether it belongs to the German Highland dialect or the German Lowland dialect, as well as a more accurate period, e.g. the medium or the new language. The found German underlying words of loanwords show that the sounds of many loanwords have not been modified in Lithuanian. The phonetic equivalents of various Lithuanian words are found in Germanic dialects. It is important to record and present in the dictionary the historicisms, archaisms and barbarisms that are not used nowadays, because they provide information about the past and development of language, language contacts, their time, help to identify nations with which and places where contacts were maintained. One of the key principles of lexicography is to put down all words.

• Lietuvių kalbos germanizai ir jų fonetinės ypatybės / Nijolė Čepienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 359, [1] p.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Słownik etymologiczny języka litewskiego / Wojciech Smoczyński. Wilno : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. XXVII, 797 p.