Jeszcze o Polakach w Wielkim Księstwie Litewskim w XIV-XVIII wieku

LTStraipsnyje analizuojama lenkų migraciją į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemes XIV-XVIII a. Terminas „lenkas“ straipsnyje vartojamas politine prasme – kaip Lenkijos Karalystės gyventojas, bet nebūtinai etninis lenkas, terminas „lietuvis“ taip pat suprantamas kaip LDK gyventojas. Tūkstančiai lenkų kaip karo belaisviai atsidūrė LDK dar XIII a. pradžioje lietuviams puldinėjant Mazoviją. Nėra ištirta, kiek lenkų pirklių ir amatininkų LDK būta iki Liublino unijos, bet yra duomenų, kad jie ėmė keltis į Vilnių po Krėvos unijos. Straipsnyje analizuojama lenkų migrantų „politinė lituanizacija“, bažnytinių postų dalybos (Vilniaus ir Žemaičių vyskupų kilmė, vienuolijų provincijų atsiskyrimo procesas), Palenkės kolonizavimas XV a. Dėl demografinių ir ekonominių priežasčių į LDK žemes nuo XIV a. kėlėsi lenkų smulkioji, kartais ir vidutinė šlėkta, ieškojusi duonos ir karjeros sumetimais, pretendavusi į aukštus postus. Tai kėlė vietos magnatų nepasitenkinimą. XVII a. susipriešinimas susilpnėjo, bet XVIII a. vėl sustiprėjo. Lenkų migracija sustiprino LDK, nes antroji imigrantų karta jau jautėsi Lietuvos patriotais. Istorikai turėtų išsiaiškinti, kiek imigrantų iš Lenkijos Karalystės LDK įsikūrė visam laikui.Reikšminiai žodžiai: Karūna; Lenkai; Lenkai Lietuvoje; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Tautiniai santykiai; Crown; Elite of Grand Duchy of Lithuania; Ethnic relations; History of Lithuania; Poland, the Poles; Poles; The Grand Duchy of Lithuania; The Poles in the Lithuania.

ENThe article analyses the Polish migration to the lands of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the fourteenth-eighteenth centuries. The term “Pole” is used in the article in a political sense – as a resident of the Kingdom of Poland, but not necessarily an ethnic Pole; the term “Lithuanian” is also understood as a resident of the GDL. Thousands of Polish as prisoners of war found themselves in the GDL as early as at the beginning of the thirteenth century when Lithuanians started to attack on Masovia. It has not been studied who many Polish merchants and artisans were there in the GDL before the Union of Lublin; however, there are data that they began to move to Vilnius after the Union of Krewo. The article analyses the “political Lithuanisation” of Polish migrants, division of ecclesiastical posts (the origin of Vilnius and Samogitian bishops; the congregation provinces separation process), and the colonisation of Podlasie in the fifteenth century. For demographic and economic reasons, minor and sometimes medium szlachta, driven by subsistence and career considerations and aspiring to senior positions, moved to the GDL from the fourteenth century. This process caused dissatisfaction with local magnates. In the seventeenth century, confrontation weakened, but intensified again in the eighteenth century. The Polish migration strengthened the GDL because the second generation of immigrants already felt Lithuanian patriots. Historians should find out how many immigrants from the Kingdom of Poland established themselves in the GDL for good.