1959 m. sovietinis gyventojų surašymas Lietuvoje: rytų ir pietryčių Lietuvos atvejis

LTRemiantis archyvine medžiaga, statistikos leidiniais ir istoriografija straipsnyje analizuojama pirmojo sovietmečio Lietuvos gyventojų surašymo organizavimas (1959 m.), jo įgyvendinimo aplinkybės ir rezultatai Rytų bei Pietryčių Lietuvoje. Pasirengimas gyventojų surašymui pradėtas dar 1957 m., kai buvo priimti tam tikri nutarimai aukščiausioje SSRS vadovybėje. Pasirengimą surašymui, kurį koordinavo Centrinė statistikos valdyba Maskvoje, galima suskirstyti į etapus: organizacinių struktūrų kūrimas; būtinos dokumentacijos parengimas; kadrų vietose paieška ir jų apmokymas. Dėl Rytų bei Pietryčių Lietuvos geografinių savitumų gyventojų tautinė sudėtis ir jų surašymas pasižymėjo tam tikrais ypatumais. Tačiau gyventojų surašymo organizavimas turėjo vykti sklandžiai. Gauta informacija atskleidė, kad Rytų ir Pietryčių Lietuva skyrėsi nuo kitų šalies regionų etniniais ir socialiniais aspektais. Straipsnio pabaigoje pateikiamos kelios išvados. 1959 m. gyventojų surašymas buvo pirmasis sovietinis surašymas Lietuvoje. Jis vyko politinės liberalizacijos metais, kuri turėjo neabejotinos reikšmės rezultatams. SSSR vadovybė buvo suinteresuota objektyvia demografine statistika. Surašymo metu gyventojai patys teikė informaciją apie save, iš jų nebuvo reikalaujama raštiškų įrodymų (dokumentų).Todėl jie galėjo laisvai nurodyti teisingus duomenis, kuriuos galbūt iki tol dėl įvairių priežasčių turėjo slėpti. Palyginus oficialiai paskelbtus duomenis su pirmine surašymo medžiaga, pastebėtini nedideli neatitikimai, tačiau jie galutiniams rezultatams esminės įtakos neturėjo. Gyventojų surašymo rezultatai vertintini kaip objektyvūs. Surašymo rezultatai patvirtino Rytų ir Pietryčių Lietuvos etninį, socialinį, kultūrinį išskirtinumą, kurį nulėmė istorinės ir politinės priežastys. Regionas buvo daugiatautis, jame ženklų gyventojų skaičių sudarė lenkai. Kai kuriuose rajonuose (pvz., Naujosios Vilnios ar Šalčininkų) jie sudarė absoliučią rajono gyventojų daugumą. Galima teigti, kad kai kurie rodikliai (pvz., išsilavinimo lygis) Rytų ir Pietryčių Lietuvoje buvo prastesni, negu rodė gyventojų surašymas, nes apibendrintuose jo rezultatuose nebuvo fiksuojamas vyresnių nei 50 m. amžiaus žmonių išsilavinimo lygis. Būtent tarp jų buvo nemažai beraščių ir mažaraščių. Surašymas parodė, kad lenkų išsilavinimo lygis buvo žemesnis negu kitų etninių grupių. Tarp jaunų lenkų pasitaikė beraščių asmenų, ko tarp kitų etninių grupių praktiškai nebuvo. Tokia padėtis daugiausia susidarė dėl pokario migracinių procesų ir ekonominių socialinių veiksnių. Surašymo medžiaga patvirtino, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvoje rusifikacijos procesas buvo labiau pažengęs didesniuose miesteliuose ir miestuose, kuriuose telkėsi dauguma valstybinių įstaigų. Kaip rusifikaciją stiprinusį veiksnį galima išskirti mišrių šeimų gausą regione. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Demografija; Gyventojų surašymas; Lenkai; Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika; Rytų ir Pietryčių Lietuva; Sovietinis; Belorussians; Demography; East and Southeast Lithuania; Lithuania; Lithuanian Soviet Socialist Republic; Poles; Population census; Soviet.

ENThe article, which is based on the materials from Lithuanian archives, statistical publications and historiographical studies, analyses the organization of the first Soviet population census in Lithuania (1959), the circumstances of its realisation and its outcome in East and Southeast Lithuania. Preparation for the census started in 1957 following the adoption of a corresponding decision by the highest authorities of the USSR. Arrangements for the population census, which were coordinated by the Central Bureau of Statistics in Moscow, can be divided into the following stages: development of organizational structures; preparation of necessary documentation; recruitment and training of local staff. Due to the geographic peculiarities of East and Southeast Lithuania ethnic composition of the region, etc. population census in the area manifested specific features. Still they did not impede with the smooth organization of the census. The collected information revealed that East and Southeast Lithuania was different from other regions of the country in ethnic and social respects. The following conclusions are presented at the end of the article: The population census of 1959 was the first Soviet census in Lithuania. It was organized in the period of political liberalization which reflected on the results. The authorities of the USSR were interested in impartial demographic statistics. In the course of the population census people would present requested information themselves and were not asked for written evidence (documents).Thus they had the opportunity to provide correct data which they might have had reasons to conceal before. Comparison of official data with the primary material of the census revealed minor discrepancies; however, they had little impact of the final results. The information received in the course of the census was considered objective. The results of the census confirmed ethnic and socio-cultural peculiarity of East and Southeast Lithuania which was predetermined by historic-political reasons. Multinationalism was characteristic of the region as the majority of its population was of Polish descent. In certain districts (e.g. Naujoji Vilnia or Šalčininkai) the Poles constituted the overall majority of the population. It can be stated that certain indicators in East and Southeast Lithuania in fact were inferior to those suggested by the census as its broad-brush results did not reflect the standard of education of people aged 50 and above. There were quite a few illiterate and uneducated people among them. The census revealed that the standard of education of the Poles was lower compared to other ethnic minorities. There were cases of illiteracy among young people of Polish descent which was unrepresentative of other ethnic groups. This situation was predetermined by post-war migratory processes and economic-social factors. The census revealed that the process of russification in East and Southeast Lithuania was more advanced in urban areas as the majority of state institutions were in operation there. The abundance of mixed families in the region can be considered a factor that intensified the process of russification. [text from author]