Lysenkizmas ir Lietuva: kampanijos įtaka aukštojo mokslo sovietizavimui

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lysenkizmas ir Lietuva: kampanijos įtaka aukštojo mokslo sovietizavimui
Alternative Title:
Lysenkoism and Lithuania: influence of the campaign on the sovietisation of higher education
In the Journal:
Lietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2011, 2010/2, p. 131-155
Keywords:
LT
20 amžius; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Aukštasis mokslas. Studijos / Higher education. Study; Mokslas / Science; Žemės ūkis / Agriculture.
Summary / Abstract:

LTLysenkizmas – viena didžiausių aferų XX a. mokslo istorijoje, kai apsišaukėlis „liaudies agronomas“ Trofimas Lysenka, tapęs akademiku ir įgijęs diktatoriaus J. Stalino palankumą ir paramą, du dešimtmečius terorizavo SSRS biologijos mokslą. Lysenkizmo įsigalėjimas SSRS neigiamai atsiliepė biologijos (labiausiai – genetikos) mokslo plėtrai Lietuvoje. Lietuvos mokslininkai per tą laiką negalėjo tęsti iki 1944 m. vykdytų tyrimų, prisidėti prie naujai besikuriančių ištisų mokslo krypčių (molekulinės biologijos, iš dalies augalų fiziologijos ir kt.) tyrinėjimo, negalėjo pasiekti reikiamos literatūros, dalyvauti moksliniame gyvenime, publikuoti darbų užsienio spaudoje, perteikti atitinkamų žinių studentams. Nepaisant ribojimų, stalininiu laikotarpiu mokslinį darbą vykdė mokslininkai, disertacijas apsigynę iki 1943 m.: K. Brundza, J. Dagys, A. Minkevičius, M. Natkevičaitė-Ivanauskienė, P. Snarskis, P. Šivickis ir kt. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo įvestos pagal T. Lysenkos rekomendacijas „patobulinto“ darvinizmo ir genetikos disciplinos, o VU įkurta Darvinizmo ir genetikos katedra. T. Lysenkos antimokslinės idėjos prievarta buvo įdiegtos biologijos dėstyme aukštosiose bei vidurinėse mokyklose, ir ištisa karta neteko galimybės gauti to meto mokslo lygį atitikusius biologijos mokslo pagrindus. Jiems faktiškai buvo formuojama iškraipyta šio mokslo samprata, kurios rezultatas – menkas daugelio specialistų mokslinis metodologinis parengimas. Antimokslinės lysenkizmo rekomendacijos ugdė visuomenės nepasitikėjimą mokslininkų patarimais apskritai.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Biologija; Genetika; Lysenkizmas; Mokslas; Sovietizavimas; Žemės ūkis; Agriculture; Biology; Genetics; Higher education; Lithuania; Lysenkoism; Science; Sovietization.

ENLysenkoism is one of the greatest affairs in the history of science in the 20th c., when the self-proclaimed agronomist Trofim Lysenko became an academician, gained favour and support from dictator Joseph Stalin, and terrorised the USSR biology science for two decades. The establishment of Lysenkoism in the USSR had a negative effect on the development of the science of biology (mainly genetics) in Lithuania. During that period, Lithuanian scientists could not continue the research conducted before 1944, contribute to the research in newly established science fields (molecular biology, partly plant physiology, etc.), gain access to the necessary literature, participate in scientific life, publish their works in foreign publications, and convey the relevant knowledge to students. Despite these restrictions, the following scientists, who defended their dissertations before 1943, managed to conduct research during the Stalinist period: K. Brundza, J. Dagys, A. Minkevičius, M. Natkevičaitė-Ivanauskienė, P. Snarskis, P. Šivickis and others. Lithuanian higher education institutions had to introduce the disciplines of Darwinism and genetics “improved” according to Lysenko’s recommendations, and the Department of Darwinism and Genetics was established at Vilnius University. Lysenko’s anti-scientific ideas were enforced in the teaching of biology at higher and secondary schools, and the entire generation lost an opportunity to learn the basics of biology corresponding to the contemporary level of science. This generation was taught a factually distorted concept of the science, which resulted in a poor research methodological preparation of many specialists. Anti-scientific Lysenkoism recommendations developed the general society’s distrust in scientists’ advice.

ISSN:
0202-3342; 2538-6549
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34379
Updated:
2018-12-17 13:08:37
Metrics:
Views: 46    Downloads: 16
Export: