Švietimo epochos atspindžiai Jurgio Pabrėžos pamoksluose

LTJurgis Pabrėža – vienas nedaugelio XIX a. pirmos pusės lietuvių švietėjų, nors jam gyvam esant nė vienas švietėjiškas jo veikalas nebuvo išleistas. Negalėdamas šviesti tautos per savo raštus, Pabrėža turėjo pasitenkinti savo minčių ir žinių perdavimu per pamokslus. Pabrėžos pamokslais pirmiausia susidomėjo etnografai, radę tenai puikios medžiagos apie žemaičių buitį ir papročius. Šiame straipsnyje gvildenami jo pamokslai, analizuojant tik pasaulietišką informaciją. Tai elementarios pedagogikos, medicinos, higienos, teisės žinios. Šiuo požiūriu mėginta palyginti Pabrėžos ir kitų pamokslininkų pamokslus, o taip pat pateikti kiek galima išsamesnį to meto gyvenimo foną. Rengiant šį darbą, buvo naudotasi dviem pamokslų rinkiniais, iš kurių vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, o kitas – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tyrimas atskleidžia, kad Pabrėžai rūpėjo tautos švietimas. Jo pamoksluose išskirtinos dvi problemų grupės: visuomeniniai teisiniai ir medicinos bei pedagogikos klausimai. Medicina buvo ta sritis, kurioje Pabrėža jautėsi galintis padėti žmonėms daugiausiai. Pabrėža siekė tobulesnės visuomenės, auklėdamas ir šviesdamas liaudį, kartu reikalaudamas teisingo ir moralaus elgesio iš aukštesniųjų visuomenės sluoksnių. Jo pamokslai persunkti susirūpinimo moralės problemomis, pilni labai praktiškų naudingų patarimų teisiniais, medicinos, pedagogikos, psichologijos ir kitais klausimais.Reikšminiai žodžiai: Jurgis Pabrėža; Katalikų Bažnyčia; Pamokslai; Pamokslas; Valstiečių švietimas; Švietimas; Švietimo epocha; Age of Enlightenment; Catholic Church; Education of peasants; Enlightenment; Homilies; Homily; Jurgis Pabrėža; Public education; Sermon.

ENJurgis Pabrėža was one of a few Lithuanian educators of the first half of the 19th c. However, none of his educative works was published when he was alive. In order to educate people through his works, Pabrėža had to satisfy himself by rendering his minds and knowledge through sermons. Firstly, Pabrėža's sermons became an object of interest to ethnographers who found valuable information about the life and customs of Samogitians there. The article analyses his sermons paying attention only to profane information. It was the knowledge of elementary pedagogy, medicine, hygiene and law. In this respect it was attempted to compare the sermons of Pabrėža and other preachers and to present the lifestyle of that time as comprehensively as possible. When preparing the work, two sets of sermons were used. One of them is kept in the Manuscript Department of Vilnius University Library, another one is in the Manuscript Department of the Library of the Lithuanian Academy of Science. The research revealed that Pabrėža was interested into the education of people. Two problematic groups were distinguished in his sermons: social law issues and medicine and pedagogy issues. Pabrėža thought that medicine was the field where he can help people the most. He pursued for a more perfect society by educating people. Also, he required for right and moral behaviour of higher social classes. His sermons are full of concern about moral problems, practical and useful legal, medical, pedagogical, psychological and other advice.

• Filosofija / Philosophy
• Teologija / Theology
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History