Les "Emigrés" français à la tourmente Napoléonienne: le cas de Louis Henri Bojanus en Lituanie

LTKai 1812 metų birželį Napoleonas įžengia į Vilnių, žymūs iš užsienio šalių suvažiavę universiteto dėstytojai palieka miestą. Kaip paaiškinti tokį kosmopolitinio elito elgesį: išvykti tada, kai Vilniaus universiteto šlovė šių rinktinių vyrų dėka plačiai pasklinda po Europą ir duoda teisę šiandieniniams Lietuvos tyrinėtojams apibrėžti jų veiklos etapą kaip „aukso amžių“? Kodėl Bojanus, kilęs iš tos pačios šalies, kaip Napoleonas, pasitraukia į Sankt Peterburgą? Atsakymą į klausimus gali duoti šio mokslininko gyvenimo kelias, kuris atspindi atskirų Prancūzijos provincijų situaciją XVIII-IX amžių sandūroje. Liudvigas Heinrichas Bojanus gimė 1776 m. Elzase, Buksvileryje (Bouxwiller), Hanau-Lichtenbergo grafystėje, kur praleido savo jaunystę. Elzasas, jau visą šimtmetį priklausydamas prancūzų kraštui, užima ypatingą padėtį Prancūzijos karalystėje. 1648 m. atplėštas nuo germanų tautų Šventosios Romos imperijos, Elzasas tampa labiausiai į Rytus nukrypusiu karalystės smaigaliu. Tai, kad ši pasienio provincija buvo atleista nuo muitų, sudarė palankias sąlygas palaikyti glaudžius prekybinius ryšius su likusiais Europos kraštais – nuo Reino iki Šiaurės ir Baltijos jūrų. Kitas įdomus faktas, kad skirtingai nei likusioje Prancūzijos dalyje trečdalį Elzaso gyventojų – šalia katalikų ir žydų – sudarė protestantai. Šią tikėjimų įvairovę – iki mūsų dienų išlikusį būdingą Elzaso bruožą – Bojanus atras ir Vilniuje. Šalia prancūzų vartojama vokiečių kalba bei alemaniškasis dialektas – tokia dvikultūrė Elzaso aplinka, gana dažna Europoje, Prancūzijos karalystėje sudarė išimtį.Be to, Elzasas garsėja itin puikia mokymo sistema. Strasbūras, antrasis pagal studentų skaičių akademinis Prancūzijos miestas, turi du Europoje žinomus universitetus – protestantiškąjį ir katalikiškąjį. Palyginti su kitais Prancūzijos universitetais, Strasbūro aukštosios mokyklos buvo ir labiau kosmopolitinės (70 proc. jose sudarė užsienio studentai), ir atviresnės Rytams (6 proc. – studentai iš Rusijos ir Baltijos provincijų). Nėra abejonės, kad ši ypatinga Elzaso situacija darė įtaką ir gimtajam Bojanaus miestui Buksvileriui, kur jo tėvas Johanas Jakobas Bojanus buvo grafystės valdininkas. Jaunasis Bojanus lankė Buksvilerio gimnaziją – tikrą valdininkų ir gydytojų lopšį, kuris ir turėjo jį atvesti prie Strasbūro universiteto durų. Didžioji prancūzų revoliucija smarkiai atsiliepė Bojanaus likimui: jam buvo 13 metų, kai 1789 m. prasidėję neramumai sukrėtė Buksvilerį. Vėliau kilo dar baisesnė panika, kai 1793 metais, prasidėjus karui su Austrija ir įsisiautėjus revoliucijos terorui, Elzaso šiaurės gyventojai, kaip ir Bojanaus šeima, ėmė ieškoti prieglobsčio Reino vokiškajame krante. Laikydama šiuos emigrantus tėvynės išdavikais, revoliucinė valdžia įrašė jų pavardes į sąrašus, kurie buvo skelbiami plakatuose ar spaudoje. Iš tais laikais Prancūzijoje buvusių 87 departamentų Žemutiniojo Reino (Elzaso šiaurės) departamentas sulaukė didžiausio emigrantų skaičiaus: iš 129 099 pavardžių, įtrauktų į visos Prancūzijos sąrašus, Elzaso šiaurės sritis netenka 20 510 (4,6 proc. gyventojų). [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elzasas; L.H.Bojanus; Lietuvos kultūriniai ryšiai; Louis Henri Bojanus; Mokslininkų biografijos; Napoleonas Bonapartas (Napoleon Bonaparte); Prancūzija (France); Prancūzų revoliucija; Rusijos imperija (Russian Empire); Veterinarijos mokslai; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Alsace; Biographies of Scientists; Cultural Relations of Lithuania; France; French Revolution; History of Vilnius University; L.H.Bojanus; Louis Henri Bojanus; Napoleon Bonapart; Veterinary Sciences.