Žemaitijos žydai ir jų gyvenimas Raseiniuose

LTXVI a. vienas iš ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bruožų buvo jos daugiatautiškumas. Žydų istoriografijoje pažymima, kad tokio pakantumo visoms tikyboms kaip LDK tuo metu Europoje kitur nebuvo. 1669 m. privilegijoje karalius Mykolas Kaributas Višnioveckis nurodė, kad leidžia žydams Žemaitijoje laisvai prekiauti, verstis amatais, išpažinti savo tikėjimą, turėti savo kapines, ir niekas negalėjo jiems trukdyti. XVIII a. pab. žydų Žemaitijoje gyveno apie 23–30 tūkst. Palyginti didelis žydų skaičius keitė ir dvasinį Žemaitijos gyvenimą. Buvo statomos sinagogos, miesteliuose pamažu ėmė nykti šeštadieniniai turgūs, kadangi judaizmas draudė žydams šeštadieniais dirbti. XIX a. II p. Raseiniai dar buvo trečias pagal dydį Lietuvos miestas ir turėjo daugiau kaip 11000 gyventojų. Iš jų apie 9 tūkstančius sudarė žydų tautybės žmonės. Žydų enciklopedija rašo, kad Raseiniai tuo metu buvo vienas iš žydų švietimo centrų Lietuvoje. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo uždrausti žydų laikraščiai, kai kur prasidėjo pogromai. 1915 m. gegužės 2 d. buvo išleistas oficialus įsakymas ištremti visus žydus iš Kauno gubernijos. Tarpukariu Raseinių žydai daugiausia užsiimdavo prekyba, buvo kelios dešimtys amatininkų, keletas ūkininkų. Antrojo pasaulinio karo metu Raseinių rajone buvo sunaikinta apie 5 tūkst. žydų tautybės žmonių. Raseinių miestas beveik visas buvo sugriautas, sunaikinta čia gyvenusių žydų dvasinė ir materialinė kultūra. Apie Raseinių mieste gyvenusius žydus pasakoja dokumentai, saugomi žydų holokaustui atminti skirtoje ekspozicijoje Raseinių krašto istorijos muziejuje.Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; Raseiniai; Tautiniai santykiai; Žemaitija (Samogitia); Žydai; Žydų bendruomenė; Ethnic relations; Holocaust; Jewish community; Jews; Raseiniai; Žemaitija (Samogitia).

ENIn the 16th c., multi-nationalism was one of the prominent characteristics of the Grand Duchy of Lithuania. The Jewish historiography notes that no country of the then Europe could be proud of such tolerance towards all religions as the Grand Duchy of Lithuania could. In 1669, in his letter of privilege, Michał Korybut Wiśniowiecki indicated that he allows the Jews to freely engage in trade and crafts activities, confess their religion and have their cemeteries, and no one has the right to impede them. At the end of the 18th century, the number of Jews inhabiting Samogitia reached 23–30 thousand. This relatively large number of Jews changed the spiritual life of Samogitia. Synagogues were constructed, Saturday markets were gradually disappearing in towns, since the religion of Jews banned them to work on Saturdays. At the end of the 19th c. Raseiniai was the third city in Lithuania with more than 11,000 residents, with 9 thousand of them being of Jewish nationality. The Jewish encyclopaedia states that Raseiniai was one of the Jewish centres of education in the then Lithuania. At the outset of WWI Jewish newspapers were banned, and pogroms were initiated in some places. On 2 May 1915, an official order to exile all the Jews from the county of Kaunas was issued. During the interwar period, the Jews of Raseiniai were mostly involved in trade activities. During WWII, about 5 thousand Jews were destroyed in the region of Raseiniai. The city of Raseiniai was almost destroyed, and the spiritual and material culture of the Jews inhabiting the city was devastated. The life of the Jews inhabiting Raseiniai is described in documents kept at the exhibition of the History Museum of the Raseiniai Region dedicated to the Holocaust.