Sintaksiniai lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvai

LTStraipsnyje tiriami genetiniu ir struktūriniu požiūriu skirtingų kalbų (lietuvių, norvegų ir suomių) sintaksiniai kauzatyvai (toliau – SK). SK laikytini tokie veiksmažodiniai junginiai, kurie savo semantine struktūra atitinka morfologinių kauzatyvų (kauzatyvinių veiksmažodžių) semantinę struktūrą. Jų reikšmę formuoja du semantiniai komponentai – vienas jų žymi abstraktų ir neapibrėžtą kauzacijos veiksmą, kitas – konkretų kauzacijos rezultatą. Lietuvių, norvegų ir suomių kalbų SK skirstytini į tris tipus pagal antrojo nario gramatinę charakteristiką: SK su reikšminio veiksmažodžio bendratimi, SK su reikšminio veiksmažodžio dalyviu ir SK su būdvardžiu. Norvegų ir suomių kalbose yra visų trijų tipų SK. Lietuvių kalboje yra tik sintaksinių pirmo ir trečio tipo SK, tačiau ir jų produktyvumas nevienodas. Visų trijų tipų SK yra produktyvus kauzacijos raiškos būdas analitinio tipo norvegų kalboje. Sintetinio tipo suomių ir lietuvių kalbose kauzacinės situacijos daugiausia reiškiamos morfologinėmis priemonėmis, o SK vartojami rečiau. Suomių kalbos SK vartojami nusakyti veiksmo baigtumą, nes dalis suomių kalbos morfologinių kauzatyvų nusako tik veiksmo eigos veikslą, pvz. suomių naurattaa 'juokinti' – saada nauramaan 'prajuokinti'. Lietuvių ir suomių kalbose SK dažnai sudaromi su tokiais predikatiniais žodžiais, kurie negali būti morfologinių kauzatyvų darybos pagrindas, pvz. lietuvių (pri)versti parausti, (pa)daryti laimingą, suomių tehdä vaarattomaksi 'padaryti nepavojingą'. Suomių ir norvegų kalbų SK gali būti vartojami, kai reikia nusakyti pirminę morfologinių kauzatyvų reikšmę.Reikšminiai žodžiai: Morfologiniai kauzatyvai; Norvegų kalba; Semantiniai komponentai; Sintaksiniai kauzatyvai; Sintaksinis kauzatyvas; Suomių kalba; Finnish; Finnish language; Lithuanian; Morphological causatives; Norwegian; Norwegian language; Semantic components; Syntactic causative; Syntactic causatives.

ENThe aim of the article is to provide an analysis and comparison of syntactic causatives (causative verb-phrases) in Lithuanian, Norwegian and Finnish and to ascertain what types of syntactic causatives are characteristic of the languages under investigation. The findings of the investigation lead to the following conclusions: 1) Syntactic causatives in Lithuanian, Norwegian and Finnish can be divided into three types: (a) syntactic causatives with the infinitive form of a notional verb; (b) syntactic causatives with the participial form of a notional verb; (c) syntactic causatives with an adjective. Norwegian and Finnish have all three types of causatives. In Lithuanian, there are only causatives of types (a) and (c). 2) All three types of syntactic causatives are productive in Norwegian. This is true because of the analytic nature of the language. Finnish and Lithuanian, which are synthetic languages, express causative situations mostly by morphological means. Syntactic causatives in these languages are much less common. 3) In Finnish, syntactic causatives express the perfective aspect whereas morphological causatives in Finnish (partitive causative verbs) express only the imperfective aspect. 4) In Lithuanian and Finnish, syntactic causatives are often formed with verbs and adjectives which cannot be the basis for derivation of morphological causatives. 5) In Finnish and Norwegian, syntactic causatives can express the primary meaning of the morphological causatives which undergo lexicalisation, i.e. they acquire additional semantic components and move away from their primary meaning. [text from author]