Sintaksinės kauzacinės konstrukcijos lietuvių, norvegų ir suomių kalbose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sintaksinės kauzacinės konstrukcijos lietuvių, norvegų ir suomių kalbose
Alternative Title:
Syntactic Causative Constructions in Lithuanian, Norwegian, and Finnish
In the Journal:
Baltu filoloģija . 2005, t. 14, Nr. 1, p. 125-142
Keywords:
LT
Kauzacinės konstrukcijos; Norvegų kalba; Suomių kalba; Gretinamoji kalbotyra; Kauzacija; Sintaksiniai kauzatyvai
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti sintaksinių kauzatyvų (kauzatyvinių veiksmažodinių junginių) formuojamas konstrukcijas lietuvių, norvegų ir suomių kalbose. Atlikta analizė leidžia daryti tokias išvadas: 1) Visi lietuvių kalbos sintaksiniai kauzatyvai formuoja dviejų lygmenų konstrukcijas, o norvegų ir suomių kalbų sintaksiniai kauzatyvai yra dviejų tipų – formuojantys vieno ir dviejų lygmenų konstrukcijas. 2) Norvegų ir suomių kalbų sintaksinius kauzatyvus, formuojančius vieno lygmens konstrukcijas, sudaro kaitomasis veiksmažodis ir tranzityvinio prototipinio veiksmažodžio dalyvio forma. Abu kauzatyvų dėmenys sakinyje funkcionuoja kaip vienas sintaksinis vienetas su jam būdingomis valentinėmis savybėmis. 3) Lietuvių, norvegų ir suomių kalbų sintaksinius kauzatyvus, formuojančius dviejų lygmenų konstrukcijas, sudaro kaitomasis veiksmažodis ir bendratis arba būdvardis. Kiekvienas kauzatyvų dėmuo suformuoja atskirą konstrukcijos lygmenį, atverdamas sintaksines pozicijas savo valentiniams palydovams. 4) Absoliuti dauguma vieno ir dviejų lygmenų kauzacinių konstrukcijų turi vienu valentiniu palydovu daugiau nei atitinkamos reikšmės nekauzacinės konstrukcijos. Sintaksiniai kauzatyvai perima nekauzatyvo palydovus ir prisijungia vieną naują palydovą, atliekantį kauzatoriaus vaidmenį. 5) Norvegų ir suomių kalbų sintaksiniai kauzatyvai, formuojantys vieno ir dviejų lygmenų konstrukcijas su tranzityviniais prototipiniais veiksmažodžiais, savo valentiniams palydovams atveria skirtingas sintaksines pozicijas ir taip išryškina skirtingą situacijos dėmesio zonos centrą [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to provide an analysis of syntactic constructions formed by syntactic causatives (causative verb-phrases) in Lithuanian, Norwegian and Finnish. The contrastive investigation leads to the following conclusions: 1) All Lithuanian syntactic causatives are biclausal whereas Norwegian and Finnish have syntactic causatives of two types – monoclausal and biclausal. 2) In Norwegian and Finnish, a monoclausal syntactic causative consists of an inflective verb and the participial form of a prototypical transitive verb. The constituents forming such causatives function in the sentence as a single syntactic unit with its own characteristic valency properties. 3) In Lithuanian, Norwegian and Finnish, a biclausal syntactic causative consists of an inflective verb and the infinitive or adjective. Each constituent forms a separate clause opening syntactic positions for its own arguments. 4) The number of arguments of most monoclausal and biclausal causatives is bigger by one than the number of arguments of corresponding non-causatives. The causatives take over the non-causative arguments and attract one new argument – the causer. 5) In Norwegian and Finnish, monoclausal and biclausal syntactic causatives which include prototypical transitive verbs open different syntactic positions for their arguments and thus form a different focus of attention zone in the causative situation [From the publication]

ISSN:
1691-0036
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2458
Updated:
2020-07-24 12:27:01
Metrics:
Views: 4