Citizenship and unsystematic action of intellectuals in Soviet Lithuania

LTStraipsnio objektas yra intelektulų nesisteminis veikimas Sovietų Lietuvoje vertinant jį pilietiškum o kriterijumi. Nesisteminis veikimas suprantamas kaip marksizmo-leninizmo ideologijos ir ją vienokia ar kitokia forma įkūnijančios sovietinės totalitarinės valstybės neatitinkanti kasdieninė, institucinė ar teorinė veikla. Remiamasi prielaida, kad ta totalitarinės valstybės forma, kokią turėjo išgyventi Lietuvos visuomenė po Antrojo pasaulinio karo ir ypač po Stalino mirties, ilgainiui vis labiau keitėsi, sudarydama tam tikras palankias galimybes (galbūt pati sistema ne visada tai galėdavo suprasti ir kontroliuoti) savarankiškam visuomeniniam veikimui. Kitas svarbus terminas - "pilietiškumas" - straipsnyje vartojamas ne liberaliąja, bet respublikoniškąja prasme: pabrėžiamas valstybės gyventojų dalyvavimas "iš apačios " besiformuojančioje visuomeninėje veikloje, kuria siekiama apginti bendrąjį, viešąjį interesą, žmogaus ir piliečio teises. Straipsnyje, remiantis teorine įvairių autorių analize, pateikiamas bendras Vakarų visuomenėje egzistuojantis pilietinės visuomenės funkcionavimo modelis ir jo pagrindu konstatuojama, kad Soviet ų Lietuvoje būta trijų tokio pilietiškumo apraiškų: antsisteminio (būdingo partizanams, disidentų grupėms), nesisteminio (būdingo intelektualų neformalioms grupėms, kurios veikė legalioje arba pusiau legalioje erdvėje ) ir sisteminio (vadinamojo tikrojo tarybiškumo, kuris buvo būdingas komunistinių organizacijų aktyvistams ar daliai visuomenės, pripažinusios komunistinę ideologiją).Pagrindinė problema, kuri iškyla taikant pilietiškumo sąvoką sovietinės valstybės visuomenei, yra tokia: ar apskritai galima kalbėti apie pilietinę visuomenę totalitarinio režimo sąlygomis. Straipsnio autorius į šį klausimą atsako neigiamai, tačiau kartu pateikia organizuoto veikimo pavyzdžių iš įvairių Lietuvos visuomenės, mokslo, kultūros sričių. Šią veiklą kaip alternatyvų arba nesisteminį pilietiškumą daugiausia inicijavo intelektualai. Tai buvo aštuntajame dešimtmetyje prasidėjusi paminklosauginė veikla, septintojo dešimtmečio pabaigoje įsisiūbavęs etnografinis, kraštotyrinis sąjūdis, kurio vedliai taip pat buvo Lietuvos kultūrinio elito atstovai. Straipsnyje pažymima ir tai, kad tokių alternatyvių sąjūdžių, judėjimų pagrindas buvo mažesnės bendraminči ų grupelės, kurios susiburdavo privačioje, neformalioje aplinkoje, o jų nariai vadovaudavosi visiškai kitokiomis, negu oficialiai buvo brukamos sovietinės ideologijos, vertybėmis - krikščioniškomis, humanistinėmis, demokratinėmis, tautinėmis, pilietinėmis ir pan. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intelektualai; Kultūrinis elitas; Nesisteminis veikimas; Pilietiškumas; Sovietinė Lietuva; Sovietinė sistema; Totalitarinis režimas; Civil spirit; Cultural elite; Intellectuals; Soviet Lithuania; Soviet system; Totalitarian regime; Unsystematic action.

ENThe subject of this article is an assessment of unsystematic action by intellectuals in Soviet Lithuania according to the criterion of citizenship. Unsystematic action is understood as an everyday, institutional and theoretical activity that is at variance with Marxist-Leninist ideology and the Soviet totalitarian state that embodied it in one or another form. Our research is based on the premise that the form of the totalitarian state, which Lithuanian society endured after the Second World War and especially after Stalin's death, changed ever-more considerably with time creating some favourable possibilities for independent social action. Another significant term 'citizenship' is used here in a republican rather than liberal sense underlying the participation of the inhabitants of the state from below'in the activity of the society being formed in which it was sought to defend the general public interest, and human rights, as well as the rights of a citizen. On the basis of a theoretical analysis of different authors, a general model of the functioning of civil society existing in Western society is presented here and on this basis the statement is made that there were three manifestations of such citizenship in Soviet Lithuania: anti-systematic, unsystematic and systematic. The practice of unsystematic action, which was initiated by informal groups of the cultural elite, is considered in more detail. [From the publication]