Valstybiniai perversmai Baltijos šalyse (1926 ir 1934 m.): panašumai ir skirtumai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Valstybiniai perversmai Baltijos šalyse (1926 ir 1934 m.): panašumai ir skirtumai
Alternative Title:
Coup (d'etat) in the Baltic States (1926, 1934): similarities and differences
In the Journal:
Lietuvos istorijos studijos [LIS. Studies of Lithuania's History]. 2006, t. 18, p. 69-82
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Perversmas; Autoritarinis valdymas; Demokratinis valdymas; Baltijos šalys
EN
Coup; Authoritarian ruling; Democratic ruling; Baltic states; A.Smetona; K.Ulmanis; K. Päts
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami perversmų Baltijos šalyse (1926 ir 1934 m.) panašumai bei skirtumai. Išskiriami trys istoriografijoje egzistuojantys šių perversmų vertinimai: negatyvus sovietinėje istoriografijoje, pozityvus Baltijos šalių emigracijos veikėjų darbuose bei pradedantis dominuoti – kritiškas, liberalus ar apskritai demokratinio pobūdžio Baltijos šalių perversmų vertinimas. Perversmai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo kariniai politiniai, sukėlę perėjimą nuo demokratinės į autoritarinę valdymo sistemą, bet iš esmės nepakeitę socialinės ekonominės sanklodos ir užsienio politikos. Ryškiausias skirtumas buvo tas, kad 1926 m. perversmas buvo nukreiptas prieš kairiųjų koalicijos vykdomus ir dar rengiamus pertvarkymus, o 1934 m. perversmais lyg siekta užbėgti už akių galimam dešiniųjų ekstremistų atėjimui į valdžią, nors yra duomenų, kad K. Ulmanis perversmo būdu taip pat norėjo pašalinti iš kelio stipriausią Latvijos politinę partiją – socialdemokratus. Skyrėsi ir perversmų technika. Valdžia buvo nuversta tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje valdžioje buvę žmonės dar labiau joje įsitvirtino – turėję dalį demokratinės valdžios užgrobė ją visą ir pavertė autoritarine. [Iš leidinio]

ENThe paper analyses the similarities and differences of overturns in the Baltic states (in 1926 and 1934 m.). The study identifies three assessments of these overturns that exist in historiography: a negative assessment given in the Soviet historiography, a positive one contained in works by expatriates from the Baltic states and a critical, liberal or generally democratic assessment of the overturns that is beginning to dominate. Lithuania, Latvia and Estonia witnessed military and political overturns that caused transition from a democratic to an authoritarian system, but failed to make essential changes in the social and economic structure and foreign policy. The most distinct difference was that the 1926 overturn was directed against reform designed and carried out by the left-wing coalition, while the 1934 overturn apparently sought to prevent the possible advent of the right-wing extremists to power, although there exists some information that K. Ulmanis was seeking to put the Social Democrats – Latvia’s strongest political party – out of the way by way of an overturn. The techniques of the overturns were different as well. The government was only overthrown in Lithuania, while those in power in Latvia and Estonia consolidated their positions even more – having had a part of the democratic power, they seized all of it and turned it into authoritarian rule.

ISSN:
1392-0448, 1648-9101
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3418
Updated:
2018-12-20 23:08:51
Metrics:
Views: 25    Downloads: 17