(Ne)traumuotos tapatybės formavimosi pėdsakais : diasporos literatūros kūrėjų kartų refleksija remiantis Jacquesʼo Lacano teorijomis

LTŠiame straipsnyje teigiama, kad diasporos kūrėjų (ne)traumuotos tapatybės patirtis turi įtakos kūrybos tematikai, vaizdiniams bei kalbos raiškai. Traumos ir tapatybės temos egzodo bei emigracijos literatūroje gali būti tyrinėjamos remiantis Jacques’o Lacano teorinėmis prieigomis. Straipsnio tikslas – reflektuoti skirtingų išeivijos rašytojų kartų (kūrybinės) tapatybės bruožus ir kalbos raišką, atsižvelgiant į tėvynės netekties patirtį. Straipsnyje rašytojų kartos skiriamos ir jų kūryba analizuojama įvertinant (ne)prievartinio tėvynės palikimo sąlygas, o į meninius tekstus žvelgiama kaip į kūrėjo pasąmonės reiškinių arba kūrybinio „aš“ raišką. Straipsnyje daugiau dėmesio skiriama Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ir Akvilinos Cicėnaitės romano „Anglų kalbos žodynas“ personažų tapatybės, tapatumo (per)konstravimo problematikai. Šiuolaikinių rašytojų, kuriančių už Lietuvos ribų, kūryboje aptinkamas jau kitoks, organiškesnis, santykis su vieta, į kurią emigruojama, galimos hibridiškumo, transnacionalinės tapatybės paieškos, gilesnė estetinė analizė. Raktažodžiai: tapatybė, veidrodžio stadija, diasporos literatūra, pasąmonės raiška, trauminė patirtis, Jacquesʼas Lacanas, Antanas Škėma, Akvilina Cicėnaitė.

ENThis article states that the (un)traumatized identity experience of diaspora writers influences the themes, imagery, and linguistic expression of their work. The themes of trauma and identity in exodus and emigration literature can be explored using Jacques Lacan’s theoretical approaches. The aim of the article is to reflect on the (creative) identity traits and linguistic expression of different generations of expatriate writers, considering the experience of homeland loss. The work distinguishes between writer generations and analyses their creations based on the conditions of (non)voluntary abandonment of the homeland, viewing artistic texts as expressions of the creator’s subconscious phenomena or creative “self”. A particular focus is given to the issues of character identity and its (re)construction in Antanas Škėma’s novel “Balta drobulė” and Akvilina Cicėnaitė’s novel “Anglų kalbos žodynas”. It is noted that contemporary writers creating outside Lithuania exhibit a different, more organic relationship with their emigration place, the exploration of the possibilities of hybridity, transnational identity searches, and deeper aesthetic analysis. Keywords: identity, mirror stage, diaspora literature, unconscious expression, traumatic experience, Jacques Lacan, Antanas Škėma, Akvilina Cicėnaitė.

• Dalia Staponkutė: kalba kaip subjekto tėvynė. Colloquia 2013, 30, 126-139.
• Lietuvių diasporos tyrimų kelias: tarp lokališkumo ir mobilumo. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, 21, 97-107.
• Literatūrinė ir kritinė eseistika. Naujausioji lietuvių literatūra: (1988-2002). Vilnius: Alma littera, 2003. P. 345-363.
• Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai.. Vilnius : Baltos lankos, 2000. 525 p.