Amerikietiškoji kultūra ir jos literatūrinė kalba
LTStraipsnio tikslas yra atskleisti amerikietiškosios kultūros ypatumus transcendentinio romantizmo krypties (Annie Dillard "Pilgrim at Tinker Creek" - Piligrimas prie Tinker upės) ir socialinio egzistencializmo krypties (Saul Bellow "Seize the Day" - Sugriebk dieną) romanuose. Straipsnyje analizuojama, kaip dviejuose radikaliai skirtinguose romanuose kalbama apie laiko sampratą. Annie Dillard gėrėdamasi gamta trokšta sustabdyti akimirką žavingą, sugauti dėl pačios akimirkos žavesio, begalinio vidinio geismo būti momente; Saul Bellow trokšta sugauti savo dieną, bet ne tam, kad pasigrožėti ja, o tam, kad ją sutramdytų, suvaldytų - jo herojaus diena pernelyg nebevaldoma, slystanti iš jo paties rankų, kaip ir visas jo gyvenimas. Kalbėjimo būdas apie laiką skirtingas, tačiau noras jį "apvaldyti", "sugauti" yra tas pats, nors tikslai kiti. Laiko samprata abiejuose romanuose atsiskleidžia fenomenologiškai, per intymią herojų, jų laiko patirtį bei jų išskirtinį santykį su laiku: Dillard - dėl transcendentalaus romantizmo gamtoje; Saul Bellow (anti-) herojus dėl socialinio statuso skatinamas egzistencinio nerimo. Dillard rūpi savitas savęs išganymo planas gamtoje, o Bellow pasakoja apie žmogų, kuris nori save "išganyti" per materialinę priemonę - pinigus. Tai ne dvi priešingos, o paralelinės Amerikos kultūros vertybės. Jas galima supriešinti, pateikti vieną prieš kitą kaip dichotomines, tačiau šias skirtingas vertybes galima traktuoti ir kaip tai, kas sudaro Amerikos literatūrinės kultūros plaučius: transcendentinį romantizmą gamtoje ir socialinį egzistencializmą mieste.Reikšminiai žodžiai: Akimirka; Gamta; Romantizmas; Transcendentalizmas; Egzistencializmas; Pinigai; Amžinybės lopšys; Moment; Nature; Romanticism; Transcendentalism; Existentialism; Money; Cradle of everlasting.
ENIn this article the language of literature is being analyzed within the context of two different novels: Annie Dillard's Pilgrim at Tinker Creek and Saul Bellow's Seize the Day. Even though the language sometimes is analyzed in terms of linguistics, the emphases of the study arc more on cultural studies and philosophical ideas rather than pure philology. The author pays attention both to cultural connotations of the novels, their meanings, and philosophical perspectives. The author also shows to the reader to what extent American writer A. Dillard is still on the same philosophical and literary line with other American transcendentalists such as Emerson and Thoreau. The novel Seize the Day makes a good contrast to the first part of the article as Bellow in this novel depicts down to earth character, whose main value is survival in New York city and getting cash, even though the character's story is not as shallow as it may appear at first glance. Thus, the article sees American literature on its different thematic, linguistic, and conceptual levels. There is transcendental romanticism in nature for Dillard and there is social existentialism in a city in the eyes of Bellow. [From the publication]
