Švietimo pagalbos kontūrai: tyrimai, iššūkiai, perspektyvos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos / Books
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Švietimo pagalbos kontūrai: tyrimai, iššūkiai, perspektyvos
Publication Data:
Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025.
Pages:
380 p
Contents:
Santrauka — Summary — Įvadas — 1. Tikslinės pagalbos teikimo švietimo įstaigose fragmentai — 1.1. Kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelis — 1.1.1. Kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelio kūrimo metodologiniai aspektai — 1.1.2. Tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelio kūrimo teorinės prielaidos — 1.1.3. Tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelio kūrimo teisinės prielaidos — 1.1.4. Tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelio kūrimo pagrindiniai principai — 1.1.5. Tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelio kūrimo empirinio tyrimo duomenys — 1.1.6. Tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms hipotetinis modelis — 1.1.7. Tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms įžvalgos — 1.2. Kognityvinės elgesio korekcijos programos EQUIP vykdymo efektyvumas — 1.2.1. EQUIP programos vykdymo efektyvumo tyrimo metodologija — 1.2.2. EQUIP programos kontekstas — 1.2.3. EQUIP programos įgyvendinimo Lietuvos savivaldybėse iššūkiai — 1.2.4. Pagalba realizuojant EQUIP programos įgyvendinimą — 1.2.5. EQUIP programos vertinimas — 1.2.6. EQUIP programos įgyvendinimo Lietuvos savivaldybėse sprendiniai — 1.2.7. EQUIP programos vykdymo efektyvumo analizės apibendrinimas — 1.2.8. Rekomendacijos dėl EQUIP programos diegimo plėtros ir organizavimo pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose — 1.3. Socialinių pedagogų patirtis įtraukiant romų tautybės mokinius į ugdymo procesą mokykloje — 1.3.1. Socialinių pedagogų patirties įtraukiant romų tautybės mokinius į ugdymo procesą mokykloje metodologiniai aspektai — 1.3.2. Romų tautybės vaikų integracija Lietuvoje: švietimo aspektas — 1.3.3. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių romų tautybės vaikų ugdymą, apžvalga (2012–2022 m. laikotarpis) —1.3.4. Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, reglamentuojančių romų tautybės vaikų ugdymą, apžvalga (2012–2022 m. laikotarpis) — 1.3.5. Įvairių Lietuvos institucijų renkamos ir kaupiamos informacijos apie Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus romus apžvalga — 1.3.6. Bendrojo ugdymo mokyklos patrauklumas romų tautybės vaikų tėvams — 1.3.7. Romų tautybės vaikų mokyklos nelankymo ir vėlavimo problemos sprendiniai — 1.3.8. Romų tautybės paauglių išlaikymo mokyklos ugdymo procese iki 16 metų sudėtingumas — 1.3.9. Švietimo pagalba romų tautybės mokiniams, turintiems mokymo(si) ir elgesio sunkumų — 1.3.10. Mokyklos ir romų tautybės vaikų tėvų bendradarbiavimas — 1.3.11. Romų tautybės vaikų dalyvavimas neformaliajame ugdyme — 1.3.12. Romų tautybės vaikų mokymas(is) COVID-19 pandemijos metu — 1.3.13. Socialinių pedagogų patirties, įtraukiant romų tautybės vaikus į ugdymo procesą, tyrimo įžvalgos — 2. Formaliojo švietimo pedagogų ramsčiai — 2.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus motyvuojantys veiksniai — 2.1.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus motyvuojančių veiksnių tyrimo metodologiniai aspektai — 2.1.2. Pagrindiniai kiekybinio tyrimo dalyvių (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų) demografiniai rodikliai — 2.1.3. Pagrindiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų motyvaciniai veiksniai ir jų svarba — 2.1.4. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus labiausiai motyvuojančios priemonės — 2.1.5. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų patirtos motyvacijos priemonės — 2.1.6. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų motyvacijos dirbti įstaigoje veiksniai — 2.1.7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose taikomos darbuotojų motyvavimo priemonės —2.1.8. Siūlomos motyvavimo priemonės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams palaikyti įstaigose — 2.1.9. Siūlomos motyvavimo priemonės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams pritraukti — 2.1.10. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus motyvuojančių veiksnių tyrimo apibendrinimai — 2.1.11. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus motyvuojančių veiksnių tyrimo rekomendacijos — 2.2. Mokytojų padėjėjų veiklos kontūrai — 2.2.1. Mokytojų padėjėjų veiklos analizės aktualumas — 2.2.2. Mokytojų padėjėjų veiklos analizės metodologiniai aspektai — 2.2.3. Mokytojų padėjėjų sutelktosios (focus) grupės diskusijos rezultatai — 2.2.4. Anketinėje apklausoje dalyvavusių ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų padėjėjų bendrieji demografiniai duomenys — 2.2.5. Anketinėje apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų padėjėjų bendrieji demografiniai duomenys — 2.2.6. Mokytojų padėjėjų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pagrindinės pedagoginės funkcijos — 2.2.7. Mokytojų padėjėjų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose, pagrindinės pedagoginės funkcijos — 2.2.8. Mokytojų padėjėjų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, veiklos iššūkiai — 2.2.9. Mokytojų padėjėjų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose, veiklos iššūkiai — 2.2.10. Mokytojų padėjėjų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose, veiklos tyrimo įžvalgos — 2.3. Švietimo įstaigų bibliotekų darbuotojų veiklos kontūrai — 2.3.1. Švietimo įstaigų bibliotekų darbuotojų veiklos analizės aktualumas — 2.3.2. Švietimo įstaigų bibliotekų darbuotojų veiklos analizės metodologiniai aspektai — 2.3.3. Bibliotekininkų sutelktosios (focus) grupės diskusijos rezultatai — 2.3.4. Anketinėje apklausoje dalyvavusių švietimo įstaigų bibliotekininkų bendrieji demografiniai duomenys — 2.3.5. Švietimo įstaigų bibliotekininkų pedagoginių funkcijų raiška.
Summary / Abstract:

LTŠvietimui tenka itin reikšmingas vaidmuo kuriant solidarią visuomenę, kuri nuolat mokosi ir sugeba prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, sprendžia sudėtingas problemas. Nors edukologijos moksle švietimo sąvoką mokslininkai apibrėžia kaip žmogaus ir visuomenės tobulėjimo galių plėtrą mokslo žinių ir ugdomosios patirties pagrindu (Bitinas, 2011), ši sąvoka savo turiniu aprėpia tam tikrus aspektus, susijusius su auklėjimu, mokymu, mokymusi, lavinimu ir t. t. Detalizuojant kertinės sąvokos komponentus galima atkreipti dėmesį į konkrečias ugdymo socialines prielaidas: ugdymo lygybę, socialinį teisingumą, švietimo prieinamumą, ugdymo kokybę ir pan. (Biesta, 2010; Bitinas, 2013), be kurių švietime sunku tikėtis sėkmės. Neretai šie klausimai susiejami su švietimo pagalbos esme ir prasme (Armstrong & Ainscow, 2018; Niemi & Laaksonen, 2020). Šiuolaikinio pasaulio transformacijos ir jas lydinčios socialinės problemos tiesiogiai veikia švietimą kaip sistemą, taip pat asmenis, kurie mokosi, pedagogus, kitus švietimo sistemos dalyvius. [...].

ENEducation plays a crucial role in building a society of solidarity and learning that is capable of adapting to changing circumstances and solving complex problems. Although in education science researchers define the concept of education as the development of human and social capacities for improvement on the basis of scientific knowledge and educational experience (Bitinas, 2011), the content of this concept encompasses certain aspects related to upbringing, teaching, learning, training, etc. In detailing the components of the core concept, attention can be drawn to the specific social preconditions of education – educational equality, social justice, accessibility of education, quality of education, etc. (Biesta, 2010; Bitinas, 2013) – without which it is difficult to expect success in education. Often, these issues are related to the essence and meaning of educational aid (Armstrong & Ainscow, 2018; Niemi & Laaksonen, 2020). The transformations of the modern world and the accompanying social problems have a direct impact on education as a system, as well as on learners, educators, and other actors in the education system. [...].

ISBN:
978609488106
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33932
Updated:
2026-09-21 23:23:01
Metrics:
Views: 7
Export: