Tautosakinis gegutės įvaizdis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tautosakinis gegutės įvaizdis
Alternative Title:
Image of cuckoo in folklore
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2004, 28, p. 55-68
Keywords:
LT
Tautosaka; Gegutė; Gegutės kąsnis; Gegutės pinigėliai; Kukavimas; Kukuoti; Patarlės; Pranašystė; Vanagas; Velnias.
EN
Bit cuckoo; Cockoo; Cockoo sounds; Cuckoo; Cuckoo money; Devil; Folklore; Hawk; Prophecy; Proverbs; The cuckoo.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami gegutės įvaizdžio tautosakoje ypatumai, atkreipiamas dėmesys į daugialypį jo pobūdį: kaip gegutė traktuojama patarlių bei priežodžių, kaip – liaudies dainų. Darbe siekiama nustatyti gegutės paveikslo įvairavimą atskirų tautų pasaulėvaizdyje ir jo kitimą, iškelti lietuvių tradicinio gegutės traktavimo bendrumus ir skirtumus su kitomis Europos tautomis (lietuvių, latvių, vokiečių ir slavų – daugiausia rusų, lenkų). Gegutė tautosakoje labai įvairi, ji neturi vieningo, vientiso įvaizdžio. Jos traktavime negalima įžvelgti jokios dominantės, nei vertybinės etinės ar estetinės, nei semantinės. Bene visos Europos tautos gegutėje įžvelgė pranašautoją. Gegutės įvaizdis priklauso ir nuo tautos tradicijų, buvusių senųjų tikėjimų, ir nuo tautosakos rūšies bei žanro. Vokiečių tautosakos nuostata gegutei išskirtinai nepalanki, tai pasakytina ir apie kukavimo vertinimą, ir apie gegutės, kaip paukščio, paveikslą. Lietuviai, latviai ir slavai gegutės balse girdi liūdnumą, skundą. Dažniausiai tai moteriškai skundas. Tai rodo tiek lyrinės dainos, tiek raudos, tiek sakytinė tautosaka. Tačiau liaudies dainų gegutė ir smulkiosios tautosakos gegutė susiformavo apibendrinus visai kitus gamtos gegutės paveikslo aspektus. Priežodžiuose gegutės kukavimas dažnai yra vienas esminių pavasario požymių. Dainuojamojoje tautosakoje gegutė siejama su vestuvėmis. Dar vienas gegutės įvaizdžio aspektas kyla iš to, kad gegutė nesuka lizdo. Lietuvių tautosaka gegutę ne tik vertina, bet ir ja tiesiog grožisi.

ENThe article discusses peculiarities of the cuckoo’s image in folklore focusing on its multidimensional nature: the way the cuckoo is presented in proverbs and sayings as well as in folk songs. The work seeks to establish the versatility and transformations of the cuckoo image in attitudes of various nations, to define similarities and differences in traditional Lithuanian perception of the cuckoo with other nations of Europe (Lithuanians, Latvians, Germans and Slavs, Russians, and Poles). The cuckoo’s image is very versatile. There is no unanimous interpretation of it in folklore. No clear dominant can be discerned: neither in terms of values or aesthetics, nor in semantic functional aspect. Almost all European peoples see cuckoo as a fortune-teller. The cuckoo’s image depends on traditions of a nation, its former beliefs as well as on the type and genre of folklore. German folklore regards cuckoo in a very unfavourable manner both in terms of its call and the image of the bird. The call of the cuckoo sounds sad, yet pleasant to the ears of Lithuanians, Latvians and Slavs. They regard cuckoo as a symbol of a grieving female. It can be observed in lyrical songs, laments as well as in oral folklore. However, the cuckoo in folk songs and the cuckoo in small folklore formed after generalising other aspects of the cuckoo’s image. Proverbs usually relate the sound of cuckoo with the signs of approaching spring. Folk songs relate the cuckoo with weddings. Another aspect of the cuckoo’s image stems from the fact that the bird does not make its own nest. In Lithuanian folk songs, cuckoo can appear as an object of admiration and delight.

ISSN:
1392-2831
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33841
Updated:
2018-12-20 23:02:22
Metrics:
Views: 56    Downloads: 10
Export: