LTStraipsnyje nuosekliai apžvelgiama Dvišalės komisijos istorijos mokymo problemoms nagrinėti veikla. Po 1991 m. rugpjūčio, kai Lenkija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, užsimezgė oficialūs ryšiai ir švietimo srityje. 1992 m. vasario 21 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys ir Lenkijos Respublikos nacionalinės švietimo ministerijos vadovas Andrzejus Stelmachovskis pasirašė Protokolą dėl dvišalės komisijos istorijos mokymo problemoms nagrinėti. Straipsnio autorius – šios komisijos narys iš Lietuvos – aptarė 20-ties metų jos funkcionavimo istoriją: struktūrą, uždavinius, visus abiejų šalių komisijos atstovų susitikimus, diskusijas. Straipsnyje aptariami dažniausiai lietuvių ir lenkų istoriografijoje bei istorijos vadovėliuose sutinkami stereotipiniai vertinimai. Komisijos veikla, XX a. pabaigoje išblėsusi, vėliau vėl atgijo, periodiškai Lietuvoje ir Lenkijoje vyksta istorikų susitikimai, kurių metu formuluojamos praktinės rekomendacijos (kurių ne visada paisoma).Dvišalės Lietuvos ir Lenkijos komisijos veikla prisideda prie abiejų šalių jaunosios kartos mokymo savitarpio supratimo ir pakantumo. Žinoma, darbas Komisijoje plečia ir jos narių akiratį, tiek specialybės, tiek kaimyninės valstybės pažinimo srityse.
ENThe paper consistently overviews the activities of the Bilateral Commission for History Education Problems. After August 1991, when Poland recognised Lithuania’s independence, official relations in the field of education were established. On 21 February 1992, in Vilnius, Minister of Culture and Education of the Republic of Lithuania Darius Kuolys and Minister of Education of the Republic of Poland Andrzej Stelmachowski signed the protocol regarding the Bilateral Commission for History Education Problems. The author of the paper – the Lithuanian member of this Commission – discusses 20 years of its functioning: structure, objectives, all meetings of the representatives of the Bilateral Commission and discussions. The paper touches upon the most common stereotypical evaluations present in Lithuanian and Polish historiography and history textbooks. The activities of the Commission subsided at the end of the 20th c. and later revived. Historians’ meetings are held periodically in Lithuania and Poland, and they focus on the formulation of practical recommendations (which are not always followed). The activities of the Bilateral Lithuanian-Polish Commission contribute to the mutual understanding and tolerance of teaching of the young generation of both countries. Moreover, work in the Commission expands the horizons of its members, both in the field of their speciality and in terms of knowing the neighbouring state.