Atstovavimas nacionaliniams interesams formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką: Lietuvos atvejo analizė

LTDisertacijoje analizuojamos atstovavimo nacionaliniams interesams ir pozicijai ypatybės, siekiant daryti įtaką Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos ir Kaimo plėtros iniciatyvų formavimo ir įgyvendinimo procesams, vykstantiems Europos Sąjungos politiniame lygmenyje. Pasitelkiami mokslinės literatūros, pirminių šaltinių ir antrinių kiekybinių duomenų analizės bei apklausų metodai. Įvertinamas Europos Sąjungos plėtros faktorius. Identifikuojami proceso veikėjai: viršnacionalinės Europos Sąjungos institucijos, nacionalinės vyriausybės, subnacionaliniai, regioniniai ir vietos valdžios atstovai, taip pat vietiniai, nacionaliniai bei transnacionaliniai nevyriausybiniai veikėjai, jų grupės (vietiniai, nacionaliniai bei transnacionaliniai nevyriausybinių veikėjų, interesų grupių atstovų susivienijimai, konfederacijos ir asociacijos) – Europos Sąjungos politikos formavimo, įgyvendinimo bei atstovavimo interesams procesų dalyviai. Per Lietuvos atvejo analizę vertinamos naujosios valstybės narės galimybės veiksmingai atstovauti nacionaliniams interesams formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus, priimant domėn įvairaus pobūdžio interesų grupių, dalyvaujančių šiuose procesuose, sąveiką. Disertacijoje taip pat pateikiama keletas rekomendacijų, kaip optimizuoti atstovavimo nacionaliniams Lietuvos interesams procesą Europos Sąjungos politiniame kontekste.

ENIn the dissertation, the peculiarities of the representation of national position and interests seeking to influence the processes of the formation and implementation of the European Union’s Common Agricultural Policy and Rural development processes on the European Union’s political level are analysed. The methods of analysis of scientific literature, the primary sources and the secondary quantitative data as well as the method of the surveys are invoked. The factor of the European Union’s expansion is evaluated. The participants of the processes of the formation and implementation of the European Union’s policy are identified: supranational European Union’s institutions, national governments, members of subnational, regional, and local governments, as well as local, national, and transnational non-governmental actors, their groups (local, national and transnational alliances, confederations, and associations of non-governmental actors, interest groups’ representatives). Through the analysis of the case of Lithuania the capabilities of a new member state to represent efficiently its national interests when forming and implementing the decisions under the European Union’s Common Agricultural Policy, taking into account the interaction of various interest groups, participating in these processes, are evaluated. In the dissertation also a few recommendation are presented in order to optimise the process of the representation of national interests in the European Union’s political context.