Apie XVIII-XIX a. sandūros muzikinį Lietuvos miestelėnų repertuarą

LTStraipsnyje rutuliojama Lietuvos muzikos istorikų nepelnytai primiršta muzikinės miestų ir miestelių praeities tema. Šįkart publikacijos objektu pasirinkus XVIII-XIX a. sandūros muzikinį miestelėnų repertuarą siekta išsiaiškinti būdingiausius jo bruožus. Aptariama nurodyto tarpsnio Lietuvos muzikavimo topografija, socialinė terpė, muzikuojančiųjų pamėgti žanrai, mokymo ir savišvietos sąlygos, muzikos instrumentai, atsižvelgiama į bendraeuropinį kontekstą. Tik probėgšmais paliečiama kitų autorių tyrinėta muzikinė Vilniaus kultūra. Straipsnio objektui apibūdinti pasitelkiami aptariamuoju požiūriu menkai naudoti archyviniai šaltiniai - žinomo Zavadskių knygyno prekybos natomis dokumentai. Lietuvos provincijos muzikavimo faktų skurdi ano meto periodinė spauda vis dėlto liudija įvardyto šaltinio mokslinį patikimumą - įsigytos natos tapdavo muzikinio repertuaro atspirtimi. Konkretaus tyrimų objekto atžvilgiu ši duomenų versmė pasirodė iškalbingiausia. Įsidėmėtina: spausdintų knygyno katalogų ir prekybos dokumentų turinys - skirtingas. Reikšmingais laikyti Lietuvos istorikų (R. Jaso, E. Meilaus) darbai, lenkų ir vokiečių muzikologų veikalai, specialioji periodika. Tyrimo metodai: lyginamasis, analizė, sintezė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Muzika carinėje Lietuvoje; Muzikinės kultūros urbanizacija; Miesto muzikos sąjūdis; Muzikos stiliaus raida; Muzikinis repertuaras; Music in Tsarist Lithuania; Urbanization of music culture; Urban music movement; Music style development; Music repertory.

ENThe article deals with the topic of the past of the urban music movement undeservedly abandoned by Lithuanian music historians. This time the issue of urban music repertory of the late 18th centurу and the first decades of the 19th century was chosen as the subject of the publication. The scientific aim of the author was to find out the most typical features of it. Attention was drawn to documentary sources that were little treated from the viewpoint of this discussion, namely to the data on trade in musical scores. It is stated that the Lithuanian utban music culture of the surveyed period was prospering, diverse and Europe-related. The pedagogical literature, considered as an aid to self-education and teaching, acquired special importance at the turning-point of music culture urbanization. The prevalence of church choirs and manor orchestras was overcome by chamber playing that was suitable for town-dwellers and required a distinctive repertory. The exchange in musical scores shows that, at the junction of centuries, the topography of Lithuanian music playing, social environment, forms and genres of playing as well as selection of musical instruments changed with meaning. On a plane of pre-romantic music repertory, the reverberations of the styles of classicism and baroque are seen, and the approaching steps of romanticism are heard. The emphasis was put on the most characteristic points of the discussed music repertory, i.e. chronological timeliness, domination of chamber genres, establishment of transcriptions and positive high professional att level of performers. Therefore, the time of historical, political and social upheavals was also considered to be the time of fateful changes in the Lithuanian music movement.The article does not deal much with Vilnius music culture, researched by other authors. Any example of the presented ones is only a typical reflection on hundreds of others. The traditional methods of scientific research, namely comparison, analysis and synthesis, were used in the article.