Vidinis monologas išeivijoe ir Lietuvoje - paralelės ir kontrastai

LTStraipsnio tikslas – aptarti naujos pasakojimo technikos, vidinio monologo, funkcionavimą ir reikšmes skirtinguose literatūriniuose bei kultūriniuose kontekstuose – lietuvių išeivijos ir tarybinėje literatūroje. Lyginimui pasirinkti A. Škėmos romanas „Balta drobulė“ ir M. Sluckio „Adomo obuolys“. Konstatuota nemaža šios pasakojimo technikos panašumų, tačiau jie pripažinti daugiau išoriniais, nelemiančiais vertybinio abiejų kūrinių kryptingumo. Vienas reikšmingiausių skirtumų – išeivijos rašytojo romane yra tik vienas protagonistas, skaitytojas uždaromas jo sąmonės horizonte ir neturi galimybės išeiti už jos ribų. Sluckio romane kontrapunkto principu pavaizduotos dvi viena kitą pildančios bei koreguojančios sąmonės. Ši aplinkybė lemia vieno romano išskirtinį dėmesį individui, o kito – santykiams tarp individų, sociumui. Daroma išvada, kad ta pati literatūrinės technikos priemonė skirtinguose kontekstuose gali turėti visiškai skirtingas, kartais net diametraliai priešingas reikšmes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vidinis monologas; Pasakojimo technika; Sovietmeio romanas; Išeivijos romanas.

ENThe purpose of the article is to analyse the functioning and meaning of the internal monologue, a new narration technique, in various literary and cultural contexts – in Lithuanian emigration literature and Soviet literature. Škėma’s novel “White Sheet” and Sluckis’ “Adam’s Apple” were selected for the comparison. Quite a few similarities in this narration technique were detected, however they were acknowledged as external ones which do not determine the value of the works. One of the most important differences is that there is only one protagonist in the novel of the emigrant writer. The reader is closed in the horizon of his consciousness and has no possibility of escape. In Sluckis’ novel two consciousnesses that supplement and correct each other are depicted on the principle of counterpoint.[15] This situation illustrates an exceptional amount of attention being paid to the individual in one novel and the relationships between individuals and the society in the other one. The conclusion is made that the same literary technique in a different context may have different, and sometimes totally opposite, meanings.