Namų ūkių, nefinansinių organizacijų ir vyriausybės paskolų valiutos pasirinkimo veiksniai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Namų ūkių, nefinansinių organizacijų ir vyriausybės paskolų valiutos pasirinkimo veiksniai
Alternative Title:
Households, non-financial organizations and lending currencies factors
In the Journal:
Ekonomikos ir vadybos aktualijos. 2011, 2011, p. 271-277
Keywords:
LT
Kreditas. Paskolos / Credit; Pinigai. Valiuta / Money. Currency.
Summary / Abstract:

LTVerslas, valdžios sektorius ir namų ūkiai yra gana skirtingi sektoriai, ir pasirenkant paskolos valiutą skirtingi sektoriai atsižvelgia į skirtingus veiksnius, nors patį paskolos pasirinkimą lemia tik keli iš sektorių esminių veiksnių pasirenkant paskolos valiutą. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia namų ūkių, nefinansinių organizacijų ir vyriausybės paskolos valiutos pasirinkimą. Tyrimas atskleidė, kad vyriausybės paskolos valiutos pasirinkimui turi įtakos ir valiutos kurso rizika. Namų ūkiai yra jautriausias sektorius, nes reaguoja į bet kokias galimas lito ar euro permainas. Paskolos nefinansinėms organizacijoms svarbios tuo, kad jų pagalba galima plėsti verslą, o žemos palūkanų normos sumažina to finansavimo kainą. Namų ūkių skolinimąsi dažniausiai sudaro vartojimo paskolos bei paskolos būstui. Visu analizuojamu laikotarpiu nefinansinės organizacijos rinkosi paskolas eurais, viena iš tokio pasirinkimo priežasčių yra žemesnė palūkanų norma. Namų ūkiai taip pat dažniausiai rinkosi paskolas eurais, išskyrus 2006 m., kai skolinimasis litais net 2 kartus viršijo skolinimąsi eurais. Vyriausybės didžiausią skolinimosi dalį sudarė skolinimasis eurais. Jos skolinimuisi įtakos turėjo lūkesčiai dėl valiutos rizikos įtakos tikintis, kad dolerio kursas ir toliau mažės ar bent jau išliks stabilus. Skolinimąsi eurais lėmė šios valiutos stabilumas bei patikimumas, bei tai, kad euras ir litas yra susietas pastoviu kursu, taigi vyriausybė gali apsidrausti dėl galimos valiutos kurso rizikos, tačiau euro pasirinkimas nesumažina galimos palūkanų normos rizikos.Reikšminiai žodžiai: Namų ūkių skolinimasis; Nefinansinių Organizacijų skolinimasis; Palūkanų norma; Paskola; Valiuta; Valiutų rizika; Vyriausybės skolinimasis; Borrowing by households; Borrowing by non-financial orgnizations; Credit; Currency; Currency risk, household borrowing; Foreign exchange risk; Government borrowin; Government borrowing; Interest rate; Loan; Non-financial organizations borrowing.

ENBusiness, the governmental sector and households are rather different sectors, which consider different factors when choosing loan currency, although the very choice of loan is only determined by a few key factors. The paper aims to ascertain which factors determine the choice of loan currency of households, non-financial organisations and the government. The study revealed that the exchange rate risk affects the government’s choice of loan currency. Households are the most sensitive sector, because they react to any possible changes in litas or euro. Loans are important to non-financial organisations in that they can help to develop business and low interest rates reduce the financing price. The borrowing of households mainly consists of consumer loans and residential mortgages. During the entire analysed period non-financial organisations chose loans in euro, and one of the reasons was the lower interest rate. Households most frequently chose loans in euro, except for the year 2006, when borrowing in litas even doubled borrowing in euro. The government mainly chose borrowing in euro. Its borrowing was influenced by expectations regarding the influence of currency risk hoping that the dollar exchange rate would further decrease or at least remain stable. The borrowing in euro was determined by the stability and reliability of this currency and the fixed exchange rate of euro and litas; therefore, the government may insure against the potential exchange rate risk, yet the choice of euro does not reduce the potential interest rate risk.

ISSN:
2029-1019
Related Publications:
Finansai ir investicijos / Gitanas Kancerevyčius. Kaunas : Smaltija, 2009. 904 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33445
Updated:
2018-12-17 13:07:19
Metrics:
Views: 15    Downloads: 4
Export: