Mykolas Römeris - Vytauto Didžiojo universiteto rektorius
LTStraipsnyje analizuojama Mykolo Römerio kaip rektoriaus veikla. 1922 m., įkūrus Lietuvos universitetą, Kaune atsirado puikios sąlygos akademinei visuomenei telktis. Universitetas tapo kultūros centru. Iš pradžių jis buvęs autonomiškas, bet 1930 m. ir 1937 m. statutai universiteto autonomiją siaurino ir jis tapo vis labiau priklausomas nuo Švietimo ministerijos. Mykolas Römeris buvo vienas žymiausių universiteto rektorių. Svarbiausios Römerio kaip universiteto rektoriaus keliamos vertybės buvo: draugiški studentų ir profesūros santykiai, tolerancija, solidarumas, pakantumas. Šias nuostatas propagavo visą rektoriavimo laikotarpį, pats jų laikėsi ir kitus skatino taip daryti. Rektoriaus santykiai su akademinės bendruomenės nariais – tiek profesoriais, tiek studentais buvo šilti ir draugiški. Iš Römerio amžininkų atsiliepimų ir straipsnių spaudoje galima spręsti, kad jis gerai sutarė su studentais, vertino juos kaip vieną reikalingiausių universiteto grandžių. Studentai mėgo savo profesorių, žavėjosi juo ir jo paskaitomis, vertino Römerio profesionalumą. Jis skatino šias dvi akademinės bendruomenės puses kuo aktyviau bendrauti. Römeris skatino studentų korporavimąsi į organizacijas, kurias jis laikė reikalingomis ir naudingomis studentų kaip jaunųjų mokslininkų, specialistų raidai. Itin pabrėžė studentų atstovybės svarbą, dėjo pastangas, kad ji veiktų. Rektorius vertino ir kitas organizacijas, taip pat ir tarptautines, svarbiausia, kad jos būtų susijusios su studentų moksliniu švietimu. Römeris buvo už taikų problemų sprendimą.
ENMykolas Romeris was one of the most exceptional and colorful personalities in the history of Lithuania. Even before the First World War he was positively involved in politics and distinguished himself as an eloquent publicist. Later he became known as a good constitutional law expert, a pedagogue, and a university manager. Romeris was very active and talented in various fields. Practically all his life he was involved in at least several activities at any given time, and during the period of the First Republic of Lithuania in particular he managed to achieve a lot. Mykolas Romeris was elected rector of Vytautas Magnus University (VMU) for three terms in 1927-1928, 1933-1936, and 1936-1939. Here he distinguished himself as a good pedagogue, an authoritative specialist, a great organizer, and an influential social force. Although the period during which Romeris served as university rector was quite exceptional, his activities in those years have not been sufficiently studied. This essay attempts to begin filling this historiographical gap by analyzing VMU Senate reports, memoirs of Romeris's contemporaries, interwar press articles, and other sources. The main conclusions are as follows. As rector of VMU, Mykolas Romeris tried to protect the university's autonomy and to foster a peaceful academic life. He was on good terms with both professors and students; however he was strict with students who caused disturbances or instigated xenophobia. He not only encouraged students to form scholarly corporations, but also participated in various Lithuanian and foreign organizations himself and promoted the university's cooperation with academic institutions in other countries.
